Dar 2 laiškai prokurorams

Giedrius Šarkanas

Generaliniam prokurorui
Evaldui Pašiliui

Vilniaus apylinkės prokuratūros
3 skyriaus vyr. prokurorui

SKUNDAS
2016-04-05
Vilnius

Prašau LR prokuratūros atsiprašyti manęs už akivaizdžiai nederamą savo elgesį bei mano teisių pažeidimus ir daugiau nebeterorizuoti prieš prokurorų įžūlumą ir savivalę bejėgių Lietuvos žmonių.

Prašau sudrausminti Jums pavaldžius prokurorus ir neleisti jiems daugiau manęs terorizuoti.

Kaip galiu spręsti iš šiuo metu mane persekiojančio prokuroro Benedikto Leišio žodžių, vasario 29 d. jis surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo mane kažkuo apkaltino.

Kovo pradžioje man paskambino kažkoks prokuroro padėjėju prisistatęs jaunuolis ir kažką papostringavo apie būsimą teismo posėdį, norą man kažką įteikti ir pan. Aš, žinoma, pasiūliau jam atsiųsti šaukimą raštu – juk negalima taip familiariai bendrauti su tokia nusikalstama gauja, kaip LR prokuratūra, netgi jei jaunuolis ir iš tikrųjų buvo tas, kuo prisistatė! Noriu priminti, kad LR prokuratūra yra įvykdžiusi nusikaltimus ir mano atžvilgiu – nesuteikdama man lietuviškai nekalbantiems asmenims priklausančio nemokamo advokato, t.y. neleisdama man pasinaudoti savo pagrindine teise dėl mano kalbos ir tautybės.

Po kurio laiko paskambino policijos tyrėja prisistačiusi moteris ir taip pat pasisiūlė įteikti kaltinamąjį aktą. Žinoma, ir jai atsakiau tą patį, ką ir prisistačiusiajam prokuroro padėjėju.

Kovo 24 d. registruotu laišku gavau iš policijos šaukimą atvykti kovo 22 d.

Kovo 29 d. maždaug 8:30 val. registruotu laišku gavau jau iš prokuratūros šaukimą atvykti tos pačios dienos 8:00 val.

Balandžio 3 d. sužinojau, kad atėjo dar vienas registruotas laiškas (pašto antspaudas balandžio 1 d.) ir balandžio 4 d. apie 9 val. (kai atidaro pašto skyrių) sužinojau, kad 8:00 val. vėl buvau kviečiamas atvykti į prokuratūrą. Kelis kartus paskambinau telefonu, bet ragelio niekas nekėlė.

Iš manęs buvo begėdiškai pasityčiota. Man atsiuntė 3 iš eilės šaukimus fiziškai neįmanomam laikui. Dėl pirmųjų 2 viskas visiškai aišku, taip pat viskas akivaizdu ir dėl trečiojo. Nesu areštuotas ir neprivalau būti namuose kiekvieną dieną. Kelias savaites stengiausi rytais būti namuose, tačiau be reikalo – laiškus man atsiuntė tada, kai šaukimuose nurodytos datos jau buvo praėjusios. Nors praeitą penktadienį ir šeštadienį nebuvau namuose, pirmadienį nuvykau į paštą tik šiam atsidarius. Neabejoju, kad šaukime nurodytas laikas (8:00) buvo specialiai pasirinktas taip, kad niekaip negalėčiau suspėti, jei penktadienį ir šeštadienį ryte nebuvau namuose.

Akivaizdu, kad prokuratūra iš manęs tiesiog tyčiojasi. Kardomosios priemonės man taikomos jau beveik 2 metai, o dabar man akivaizdžiai specialiai bandoma dar labiau pratampyti nervus, sugniuždyti mane psichologiškai. Jei būtų kitaip, prokuratūra dar kovo pradžioje man būtų atsiuntusi šaukimą, kuriame būtų nurodyta atvykti bent po savaitės nuo numatomos šaukimo gavimo datos.

Nors prokuratūra tarp žmonių turi užsitarnavusi įžūlių ir už savo veiksmus neatsakingų nusikaltėlių statusą, noriu priminti, kad tiek Konstitucija, tiek daugelis LR ratifikuotų tarptautinių konvencijų draudžia tyčiotis netgi iš bejėgių ir neturtingų žmonių, juos žeminti ar kankinti – tokiais savo veiksmais prokuratūra mane ne tik įskaudino bei pažemino, bet ir pažeidė prigimtines mano, kaip žmogaus, teises. Noriu priminti, kad nors esu žemiausiojo statuso tautos Lietuvos Respublikoje – lietuvių tautos – atstovas, vis dėlto esu ir truputį žmogus.

Todėl prašau LR prokuratūros pripažinti, kad ji elgėsi su manimi nederamai ir pažeidė mano (kaip žmogaus) teises, atsiprašyti manęs ir daugiau nebeterorizuoti prieš prokurorų įžūlumą ir savivalę bejėgių Lietuvos žmonių.

Todėl prašau pripažinti, kad prokuratūra elgėsi su manimi nederamai ir pažeidė mano (kaip žmogaus) teises, o taip pat supažindinti prokurorus su bendraisiais etikos pagrindais bei įpareigoti juos toliau tinkamai eiti savo pareigas.

Giedrius Šarkanas