.

2018 m. gegužio 29 d.

Mus žudyti dar lengviau ir saugiau

Naujoji duomenų apsaugos tvarka – pilnas ir galutinis valdininkų triumfas prieš mus, valdomuosius. Praktiškai valdžiažmogiai dabar gali daryti su mumis ką tik nori, mes netgi nesužinosime! O aš nešu teismui eilinį pareiškimą.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Neseniai teko stebėti, kaip pagyvenęs vilnietis bandė susimokėti už elektrą. Paskambino ir paklausė už kiek mėnesių skolingas.

Kur tau! Žmogui buvo išaiškinta, kad tai – privati informacija; reikia parašyti pareiškimą ir atvežti jį į Naująją Vilnią. Jokie prašymai nepadėjo – nei asmens kodas, nei elektros abonemento numeris, nei maldavimai aiškinant, kad žmogus pats nepaeina ir fiziškai negali nuvežti pažymos iš Lazdynų į Naująją Vilnią.

Naujoji privačių duomenų apsaugos tvarka visame savo grožyje! Pilnas ir galutinis valdininkų triumfas – praktiškai jie gali daryti su mumis ką tik nori, mes netgi nesužinosime!

Dabar valdžiažmogiai gali visiškai saugiai iš mūsų tyčiotis, netgi nužudyti kada užsinorėję.

Neseniai netikėtai numirė man artimas žmogus, mano bendraamžis. Blogai pasijuto, prasidėjo gelta – iškvietė „Greitąją pagalbą“, kuri nuvežė į ligoninę Antakalnyje, širdies ligų skyrių. Kai vakare artimieji nuėjo aplankyti – paaiškėjo, kad joks gydytojas dar nebuvo priėjęs.

Jei žmogus neturi artimų giminių, mūsų šalį terorizuojantys iškrypėliai juodomis suknelėmis, baltais chalatais ar žaliais užpakaliais dabar praktiškai gali jį nužudyti nieko nebebijodami.

Naktį žmogui pasidarė visai bloga, ir jis pradėjo skambinti pagalbos mygtuku. Niekas neatėjo.

Praradus sąmonę, ką nors iškviesti beviltiškai bandė palatos kaimynai – nuo 3 valandos nakties iki 5 niekas neatėjo, ir žmogus numirė ligoninėje taip ir nesulaukęs pagalbos.

Norėčiau sužinoti: kas atsitiko, kas kaltas ir kokia atsakomybė laukia kaltųjų (nors neabejoju, kad „kaltų“ ir šį kartą nebus), kodėl gelta susirgęs ligonis buvo paguldytas į širdies ligų skyrių. Tačiau nieko negaliu – nesu to žmogaus giminaitis, todėl visiškai nieko negaliu padaryti.

Panašiomis aplinkybėmis buvo nužudyta Skaista Rakauskienė. Ją ilgus metus gynę žmonės tesužinojo, kad Skaista „numirė“. Daugiau nieko – netgi nežino kur palaidota.

Nenumaldomai didėjant mūsų duomenų „saugumui“, valdžiažmogiai vis lengviau gali jais naudotis. Mokesčių inspektoriai ir pan. gali kada tik užsinorėję skaitinėti mūsų bankų sąskaitas; prokurorai, teisėjai ir pan. linksmai klausosi mūsų telefono pokalbių, skaitinėja mūsų ligų istorijas, Darbo biržos, Sodros informaciją ir sužino apie mus viską ką tik užsinorėję.

Jei žmogus neturi artimų giminių, mūsų šalį terorizuojantys iškrypėliai juodomis suknelėmis, baltais chalatais ar žaliais užpakaliais dabar praktiškai gali jį nužudyti nieko nebebijodami. Visa informacija apie auką bus „privati“ – ją sužinoti galės tik jie patys!

Na o aš nešu eilinį savo :-) „raštą“ – šį kartą į Vilniaus apygardos teismą.

Kreipimasis į Vilniaus apygardos teismą

Giedrius Šarkanas

Vilniaus apygardos teismui

ATSAKYMAS Į PROKURORO APELIACIJĄ
2018-05-29
Vilnius

Esu pateikęs apeliacinį skundą, kuriuo prašau panaikinti (arba pakeisti) 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Ovidijaus Ramanausko nuosprendį ir ištirti manęs „teisimo“ metu abiejų teisėjų, prokuroro bei liudininkų ir ekspertų įvykdytus grubius mano teisių ir daugelio dabar Lietuvoje galiojančių teisės aktų pažeidimus bei akivaizdžius nusikaltimus, įvertinti man padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ištaisyti proceso trūkumus bei atsakyti į mano teisėtus prašymus, o taip pat pripažinti pono Ramanausko padarytų išvadų nepagrįstumą.

Kadangi nesu tikras kaip reikia interpretuoti savo antiteisiškumu ir absurdiškumu garsėjantį LR baudžiamojo proceso kodeksą, šiuo ne tik pridedu papildomų argumentų dėl p. Prokuroro skundo, bet ir pakartoju tai, ko jau prašiau savo apeliacijoje. Prašau nagrinėti bylą ŽODINIO PROCESO tvarka.

I. Dėl paties nuosprendžio

Prašau pripažinti, kad apylinkės teismas išnagrinėjo bylą neteisėtai, nekompetetingai ir šališkai. Konkrečiai prašau pripažinti, kad:

1. Ponas Ramanauskas neteisėtai rėmėsi tik pono prokuroro pateiktais argumentais, visiškai ignoruodamas manuosius ir visiškai nereaguodamas į „Paskutiniame žodyje“ pateiktus mano prašymus.

2. Ponas Ramanauskas neteisėtai rėmėsi NUSIKALSTAMO ŠANTAŽO BŪDU teisėjos Ingos Štuopienės gautais mano parodymais. Beje, Ramanauskas posėdžio metu manęs klausė, ar gali remtis tais mano parodymais, o aš tokio sutikimo nedaviau.

3. Ponas Ramanauskas neturėjo pagrindo padaryti vienareikšmei išvadai, kad aš parašiau ir patalpinau pirmuosius tris straipsnius, remdamasis jo nurodytais duomenimis. Skirtingai, nei praktiškai teigė teisėjas, nebuvo įrodyta, kad aš vienintelis administruoju man formaliai priklausančią svetainę; iš pono Ramanausko samprotavimų darytina išvada, kad jis, kaip, beje, ir ponas prokuroras, matomai nėra kompetetingas interneto svetainių talpinimo ir administravimo klausimuose.

4. Pono Ramanausko sprendimas, kad straipsniais „Sausio 13 mitas mirė“ ir „Lietuvos laisvės kovos – dar vieno mito pabaiga“, neigiami kokie nors tarybinių kareivių ar kitų pareigūnų veiksmai, nes tai patvirtina Daivos Murmulaitytės ir Laimučio Laužiko išvados, akivaizdžiai ABSURDIŠKAS, nes straipsniuose apie tai nekalbama, Murmulaitytė atsisakė tokią išvadą pateikti, o Laužiko apie tai niekas netgi neklausė.

II. Dėl mano teisių pažeidimų

Mane persekiojant, buvo akivaizdžiai pažeista šimtai įvairiausiuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų. Kadangi po to, kai ponia Inga Štuopienė iš manęs išsityčiojo ir įvykdė mano atžvilgiu akivaizdžius nusikaltimus, o Teisėjų etikos ir drausmės komisija atsisakė netgi iškelti jai drausmės bylą, jau patys lietuviški žodžiai (LR) „teismas“ ir „teisėjas“ kelia man organišką pasišlykštėjimą kaip įžūlios korupcijos ir paniekos eiliniam lietuviui simboliai, iš karto prašau tiesiogiai vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (Konvencija). Konkrečius Konvencijos straipsnius jau esu išvardinęs savo „Paskutiniame žodyje“ ir čia nebesikartosiu.

Prašau pripažinti, kad, mane persekiojant, buvo pažeistos šios mano teisės:

1) 3-iame Konvencijos straipsnyje įtvirtinta mano teisė į žmogiškąjį orumą ir manęs nekankinimą buvo pažeista a) poniai Štuopienei grasinant man neleisti kalbėti procese bei skirti man psichiatrinę ekspertizę, jei neliudysiu prieš save ir priverčiant duoti parodymus prieš save; b) Štuopienei kitaip tyčiojantis iš manęs teismo posėdžių metu; c) teisėjai iškviečiant į teismo posėdžius psichiatrus ir liepiant jiems mane kvosti teismo posėdžiu metu; d) teismo psichiatrui Ramanauskui mane terorizuojant ir tyčiojantis iš manęs teismo salėje prokurorui ir kitiems tuo metu springstant iš juoko; e) Štuopienei meluojant Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje, kad man jau paskirta psichiatrinė ekspertizė; f) Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nusprendžiant, kad toks begėdiškas manęs niekinimas ir žeminimas nėra pakankamas pagrindas iškelti poniai Štuopienei drausmės bylą; g) policijai ir teismui siūlant man prisipažinti įvykdžius „nusikalstamą veiką, kuria įtariamas“, nors akivaizdu, kad nei vadinamieji „įtarimai“, nei vadinamieji „kaltinimai“ negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika dabartiniu istoriniu laikotarpiu ir h) teisiant mane su istoriniu mano tikėjimo ir religijos persekiojimo bei sunaikinimo, mano tikėjimo žmonių kankinimo ir žudymo simboliu, nors aš daug kartų prašiau jį pakeisti Konstitucijoje aiškiai aprašytu Lietuvos Valstybės Herbu.

2) 6-o Konvencijos straipsnio 1-oje dalyje nustatyta mano teisė, kad byla būtų nagrinėjama per trumpiausią įmanomą laiką buvo pažeista a) daugiau, nei 2 metus vykdant ikiteisminį tyrimą dėl absurdiškų ir praktiškai niekinių „įtarimų“ ir b) dabar, šio teismo proceso metu.

3) 6-o Konvencijos straipsnio 1-oje dalyje nustatyta mano teisė, kad byla būtų nagrinėjama lygybės sąlygomis, buvo pažeista: a) nė karto neleidžiant man susipažinti su tyrimo medžiaga ir inicijuoti kompetetingų specialistų apklausas šalia teisėdergos parinktųjų akivaizdžių politinių prostitutų; b) atsisakant pratęsti ikiteisminį tyrimą ir įvykdyti mano prašymus; c) poniai Štuopienei terorizuojant mane verčiant stovėti prieš ją net ir baigus kalbėti ir tuo pat metu begėdiškai ignoruojant mano prašymus neleisti ponui prokurorui Leišiui, įžūliai ignoruojant Baudžiamojo proceso kodeksą, ilgai kalbėti su teismu sėdint ir d) teismui apklausinėjant tik pono Prokuroro ar jo pavaldinių surastus liudininkus ir vadinamuosius „specialistus“, rašiusius pono Leišio kaltinimams panaudotas pažymas, ir nekviečiant nė vieno iš mano prašytų apklausti liudytojų bei specialistų.

4) 6-o Konvencijos straipsnio 1-oje dalyje nustatyta mano teisė į nešališką teismą buvo pažeista anksčiau tardytoja dirbusiai poniai Štuopienei atliekant kaltinimo funkcijas, t.y. a) ištisai mane klausinėjant ir pertraukinėjant; b) šantažuojant mane ir verčiant bei priverčiant duoti parodymus prieš save; c) kreipiantis į mane kaip į man inkriminuojamų straipsnių autorių ir toleruojant teisme apklaustų asmenų analogišką elgesį nepaisant daugelio mano prašymų reaguoti; d) terorizuojant mane verčiant stovėti prieš ją net ir baigus kalbėti ir tuo pat metu begėdiškai ignoruojant mano prašymus neleisti ponui prokurorui Leišiui, įžūliai ignoruojant Baudžiamojo proceso kodeksą, ilgai kalbėti su teismu sėdint; e) policijos užduotyse straipsnius vertinusiems specialistams nurodant mane kaip numatomą straipsnių autorių; f) kaltinimą paremiant vienintelio „specialisto“ – į oficialų ekspertų sąrašą neįtraukto, bylą inicijavusio asmens, Deivido Velko, „surasto“ veikėjo (pono Laužiko) – paistalais, g) atsisakant netgi svarstyti mano teisėtus prašymus tirti begėdiško pono Leišio melo teismui bei vieno iš istorikų labai tikėtino melo teismui aplinkybes; ir h) teisiant mane su istoriniu mano tikėjimo ir religijos persekiojimo bei sunaikinimo, mano tikėjimo žmonių kankinimo ir žudymo simboliu, nors aš daug kartų prašiau jį pakeisti Konstitucijoje aiškiai aprašytu Lietuvos Valstybės Herbu.

5) 6-o Konvencijos straipsnio 2-oje dalyje nustatyta mano teisė į nekaltumo prezumpciją buvo pažeista: a) policijai ir teismui siūlant man prisipažinti įvykdžius „nusikalstamą veiką, kuria įtariamas“, nors akivaizdu, kad nei vadinamieji „įtarimai“, nei vadinamieji „kaltinimai“ negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika dabartiniu istoriniu laikotarpiu; b) poniai Štuopienei kreipiantis į mane kaip į man inkriminuojamų straipsnių autorių ir toleruojant teisme apklaustų asmenų analogišką elgesį nepaisant daugelio mano prašymų reaguoti ir c) policijos užduotyse straipsnius vertinusiems specialistams nurodant mane kaip numatomą straipsnių autorių.

6) 6-o Konvencijos straipsnio 3-ios dalies c punkte nustatyta mano teisė į gynėją buvo pažeista: a) policijai ir poniai Štuopienei pirmame teismo posėdyje atsisakant suteikti man valstybės apmokamą gynėją tokiomis pat sąlygomis kaip asmenims, teigiantiems, kad pakankamai nemoka lietuvių kalbos ir b) teisėjui Ramanauskui atsisakant pakeisti advokatą, nors šis atsisakė mane pilnaverčiai ginti, nepagarbiai su manimi elgėsi ir manęs praktiškai negynė bei trukdė man apklausinėti liudytojus bei specialistus, taip pat atsisakant patenkinti advokato Gedimino Skaisčio prašymą nusišalinti.

7) 6-o Konvencijos straipsnio 3-ios dalies c punkte nustatyta mano teisė gintis pačiam ar per savo pasirinktą gynėją buvo pažeista: a) teismui atsisakant patenkinti mano prašymą pačiam dalyvauti baigiamosiose kalbose; b) teismui atsisakant pakeisti advokatą, nors šis atsisakė mane pilnaverčiai ginti, nepagarbiai su manimi elgėsi ir manęs praktiškai negynė bei trukdė man apklausinėti liudytojus bei specialistus, taip pat atsisakant patenkinti advokato Gedimino Skaisčio prašymą nusišalinti ir c) priimant netinkamai surašytą, nenurodant veikų įvykdymo laiko ir motyvų, taigi mano teisę gintis suvaržantį „Kaltinamąjį aktą“.

8) 6-o Konvencijos straipsnio 3-ios dalies d punkte nustatyta mano teisė apklausti kaltinimo liudytojus buvo pažeista neleidžiant iš naujo apklausti pono kaltinimo parinktų liudytojų bei specialistų po to, kai ponas Prokuroras pakeitė savo kaltinimus.

9) 6-o Konvencijos straipsnio 3-ios dalies d punkte nustatyta mano teisė, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, buvo pažeista neleidžiant apklausti teisme nė vieno iš mano nurodytų liudytojų bei specialistų.

10) 7-ame Konvencijos straipsnyje nustatyta mano teisė nebūti nuteistam už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais, buvo pažeista persekiojant mane už tai, kas LR Konstitucijos, įstatymų ir Aukščiausiojo Teismo buvo ne kartą aiškiai ir vienareikšmiškai pripažinta kaip nenusikalstama veika.

11) 8-ame Konvencijos straipsnyje nustatyta mano teisė į pagarbą mano asmeniniam gyvenimui ir susirašinėjimo slaptumui buvo pažeista poniai Štuopienei išsireikalaujant iš berods „Seidros“ informaciją apie mano vizitus pas gydytojus, susipažįstant su ja akivaizdžiai iš begėdiško smalsumo ir pridedant prie bylos medžiagos, kad prokuroras, advokatas, teisėjai ir kiti asmenys galėtų susipažinti su mano sveikatos problemų istorija savo malonumui.

12) 9-ame Konvencijos straipsnyje įtvirtinta mano teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir 10-ame Konvencijos straipsnyje nustatyta mano teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus buvo pažeistos mane tiek metų persekiojant dėl straipsnių, kuriuose išreikšti oficialiosiose LR ideologijoje ir propagandoje vyraujančius cinišką melą bei begėdišką veidmainystę demaskuojančios mintys ir Lietuvą valdantiems nusikaltėliams nepatinkantys įsitikinimai.

13) 14-ame Konvencijos straipsnyje nustatyta mano teisė nebūti diskriminuojamam naudojantis Konvencijoje įtvirtintomis teisėmis dėl savo kalbos, politinių ir kitokių įsitikinimų, religijos ir socialinės padėties buvo pažeista: a) nesuteikiant man nemokamo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme dėl to, kad moku lietuvių kalbą; b) daug metų mane persekiojant dėl akivaizdžiai baudžiamųjų įstatymų dispozicijos neatitinkančių veikų, susijusių su oficialiosios LR ideologijos neatitinkančiomis religinėmis ir politinėmis pažiūromis, tuo pat metu LR teisėdergai visiškai nereaguojant į akivaizdų viešą niekinimą, pažeminimus ir begėdiškas patyčias iš mano ir kitokių religinių pažiūrų žmonių, netgi tiesioginius raginimus fiziškai susidoroti su tautinėmis, religinėmis, politinėmis bei kalbinėmis mažumomis ir c) teisiant mane su istoriniu mano tikėjimo ir religijos persekiojimo bei sunaikinimo, mano tikėjimo žmonių kankinimo ir žudymo simboliu, nors aš daug kartų prašiau jį pakeisti Konstitucijoje aiškiai aprašytu Lietuvos Valstybės Herbu.

14) 13-ame Konvencijos straipsnyje nustatyta mano teisė į Konvencijoje nustatytų savo teisių efektyvią teisinę gynybą valstybiniuose organuose buvo pažeista: a) policijai, prokuratūrai ir teismui atmetant visus gausius mano prašymus bei skundus, kuriais prašiau užtikrinti Konvencijoje nustatytų konkrečių mano teisų įgyvendinimą ir b) nesudarant man galimybės realizuoti savo teisės į kaip įmanoma trumpesnį teismo procesą.

III. Prašau ištirti ir pripažinti, kad manęs persekiojimo metu akivaizdžiai buvo įvykdyti nusikaltimai

Nors LR „teisė“ įtvirtina teisėdergoje dirbančių asmenų teises nebaudžiamiems vykdyti nusikaltimus, vis dėlto prašau pripažinti, kad buvo įvykdytos Baudžiamojo kodekso draudžiamos veikos, nuo kurių aš nukentėjau. Prašau ištirti ir pripažinti, kad mano atžvilgiu buvo akivaizdžiai įvykdytos nusikalstamos veikos šiais veiksmais ar sprendimais:

1) Policijos tyrėjai Lidijai Vasilevskajai galimai akivaizdžiai klastojant Deivido Velko bei mano apklausos protokolus;

2) Pagal 169-ajį Baudžiamojo kodekso straipsnį: a) policininkėms, prokurorams bei teisėjams atsisakant man suteikti valstybės apmokamą gynėją dėl to, kad nemoku lietuvių kalbos, ir paliekant mane be gynėjo dėl mano socialinės padėties ir b) teisėdergai persekiojant mane dėl akivaizdžiai LR baudžiamosios teisės nedraudžiamų, tačiau akivaizdžiai politiškai LR persekiojamas religines ir politines pažiūras bei mintis išreiškiančių straipsnių, kai tuo pat metu LR teisėderga nereaguoja į akivaizdžiai Baudžiamąjį kodeksą pažeidžiančias režimui ir jo ideologijai palankias veikas, – taigi policininkėms, prokurorams ir teisėjams suvaržant mano teises į sąžinės laisvę ir saviraišką dėl mano tikėjimo, religijos, socialinės padėtis, pažiūrų ir įsitikinimų.

3) Pagal 228-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį – poniai teisėjai Ingai Štuopienei tyčiojantis iš manęs, begėdišku šantažu verčiant ir priverčiant duoti parodymus prieš save.

4) Pagal 235-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį: a) ponui prokurorui Benediktui Leišiui akivaizdžiai klastojant vadinamąjį „Kaltinamąjį aktą“ ir daug kartų akivaizdžiai meluojant teismui ir b) vienam iš istorikų, galimai Rimantui Mikniui, galimai akivaizdžiai meluojant teismui.

IV. Prašau pripažinti, kad manęs persekiojimo procesas buvo neteisėtas

Prašau pripažinti, kad neteisėtas buvo visas manęs persekiojimo procesas kaip toks ir konkrečiai šie (tik patys grubiausieji) jo aspektai:

1) Neteisėta buvo pradėti baudžiamąją bylą dėl to, kas LR Konstitucijos, įstatymų ir Aukščiausiojo Teismo buvo ne kartą aiškiai ir vienareikšmiškai pripažinta kaip nenusikalstama veika tuo pačiu nereaguojant į akivaizdžiai nusikalstamas veikas, vykdomas režimo ir jo ideologijos gerbėjų, nes taip aš buvau ir esu neteisėtai diskriminuojamas.

2) Neteisėta buvo klastoti Velko ir mano apklausų protokolus ir įrodymus – pavyzdžiui, iškarpant vadinamosioms „ekspertizėms“ siunčiamų straipsnių tekstus.

3) Neteisėta buvo neskirti man nemokamo gynėjo, nes taip aš buvau diskriminuojamas dėl savo kalbos ir socialinės padėties.

4) Neteisėta buvo duoti man prisipažinėti įvykdžius nusikalstamą veiką, nes tai pažeidė mano teisę į nekaltumo prezumpciją.

5) Neteisėta buvo taip ilgai užtęsti ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą.

6) Neteisėta buvo viso ikiteisminio tyrimo metu neleisti man susipažinti su bylos medžiaga.

7) Neteisėta buvo pateikti „kaltinimus“, paremtus tik bylą inicijavusio Deivido Velko „liudijimu“ ir jo asmeniškai surastu akivaizdžiai lengvo uždarbio ieškojusio į ekspertų sąrašus neįtraukto asmeniškai suinteresuoto „specialisto“ „ekspertizėmis“.

8) Deividas Velkas akivaizdžiai neatitinka Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų „liudytojo“ kriterijų, todėl jo parodymai negalėjo ir negali būti naudojami kaip teisėtas „liudijimas“ kaltinimui pagrįsti.

9) Pono Laužiko „ekspertizės“ akivaizdžiai neturi beveik nieko bendro su policijos užduotimi; didžiąja dalimi tai – tiesiog absurdiško teksto gabalai, kurių vienintelė prasmė – padidinti „eksperto“ honorarą ir sugluminti nepatyrusį skaitytoją, sudaryti apgaulingą „moksliškumo“ įspūdį. Laužiko „ekspertizių“ išvados praktiškai nesusijusios su vadinamąja „analize“ ir faktiškai yra niekinės. Atsižvelgiant ir į tai, kad ponas Laužikas nėra įtrauktas į oficialų ekspertų sąrašą, asmeniškai pažįsta ponus Velką ir Leišį bei buvo asmeniškai finansiškai suinteresuotas jiems įtikti, Laužiko „ekspertizės“ negali būti teisėtai naudojamos kaltinimui pagrįsti.

10) Ponia Murmulaitytė akivaizdžiai tinkamai nevykdė savo pareigų begėdiškai pareikšdama, kad policijos duota užduotis nėra lingvistinės analizės objektas. Toks akivaizdus jos politinės prostitucijos aktas akivaizdžiai neteisėtas.

11) Kadangi vadinamajame „Kaltinamajame akte“ nebuvo nurodyti nei ten inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo laikai, nei motyvai, o kai kurios citatos suklastotos, toks „aktas“ neteisėtai suvaržė mano teises į gynybą ir todėl yra neteisėti a) pats „Kaltinamasis aktas“ ir b) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas jo pagrindu pradėti bylos nagrinėjimą teisme.

12) Neteisėta buvo bauginti mane ir šantažuojant versti ir priversti mane duoti parodymus prieš save.

13) Neteisėti buvo skaitlingi ponios Štuopienės įvykdyti Teisėjų etikos kodekso pažeidimai, tyčiojimasis iš manęs kviečiant psichiatrus ir liepiant jiems mane terorizuoti bei kitoks manęs niekinimas.

14) Neteisėta buvo teisti mane su istoriniu mano tikėjimo ir religijos persekiojimo bei sunaikinimo, mano tikėjimo žmonių kankinimo ir žudymo simboliu, nors aš daug kartų prašiau jį pakeisti Konstitucijoje aiškiai aprašytu Lietuvos Valstybės Herbu.

15) Neteisėta buvo netenkinti mano skaitlingų prašymų užtikrinti Konstitucijoje ir kitur nustatytas mano teises bei kreiptis dėl jų į Konstitucinį teismą, o taip pat netgi nesvarstyti mano teisėtų prašymų tirti begėdiško pono Leišio melo teismui bei vieno iš istorikų labai tikėtino melo teismui aplinkybes.

16) Neteisėta buvo neleisti man iš naujo apklausti kaltinimo liudytojų ir specialistų pasikeitus kaltinimams.

17) Neteisėta buvo netirti akivaizdaus teismo klaidinimo atvejų.

18) Neteisėta buvo neapklausti nei vieno mano liudytojo ar specialisto.

19) Neteisėta buvo netenkinti mano prašymo pakeisti advokatą ir netenkinti paties advokato prašymo nusišalinti.

20) Neteisėta buvo netenkinti mano prašymo leisti man pačiam dalyvauti baigiamosiose kalbose.

21) Neteisėta buvo prokurorui taip begėdiškai meluoti teismui.

22) Neteisėta buvo poniai Štuopienei išsireikalauti mano vizitų pas gydytojus istoriją, pačiai susipažinti su ja ir pridėti prie bylos medžiagos kitiems asmenims skaityti.

V. Prašau pripažinti, kad vadinamasis „Kaltinamasis aktas“ neatitiko būtinų reikalavimų ir todėl buvo neteisėtai priimtas teisme

Prašau pripažinti, kad tai, jog „Kaltinamajame akte“ nebuvo nurodytas inkriminuojamų veikų laikas ir motyvai, o kai kurie „kaltinimai“ buvo suklastoti, neteisėtai suvaržė mano teisę gintis ir pavertė šį procesą neteisėtu ir absurdišku.

VI. Prašau pripažinti, kad visi man pateikti „kaltinimai“ akivaizdžiai neatitinka 170-ojo Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijos

Manau, kad su Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija susipažinusiam diplomuotam teisininkui tai turėtų būti visiškai akivaizdu.

VII. Prašau pripažinti, kad naujas pono Leišio „kaltinimas“ dėl tęstinio neapykantos kurstymo šiuo atveju yra absurdiškas

Manau, jog akivaizdu, kad ponas Prokuroras nesuprato savo cituoto Aukščiausiojo teismo sprendimo. Neabejoju, kad Aukščiausiasis Teismas šiuo atveju nesiekė suteikti teisėdergai teisės kaltinti savo aukas kažkuo visiškai nekonkrečiu.

VIII. Prašau pripažinti, kad kaltinimas manęs naujomis citatomis yra neteisėtas kol neturėjau galimybės dėl jų apklausti liudytojų bei specialistų

IX. Prašau pripažinti, kad ponas Leišys nepateikė jokių teisėtai naudotinų neniekinių kaltinimo įrodymų

Visų pirma, Deivido Velko parodymai nėra teisėtas liudijimas ir todėl yra niekiniai, panašiai kaip ir Daivos Murmulaitytės bei matomai Rimanto Miknio papaistymai, akivaizdžiai traktuotini kaip grynos politinės prostitucijos aktai.

Lietuvių kalbos institutas formaliai atsisakė vykdyti savo užduotį; Istorijos institutas davė neigiamą atsakymą.

Marekas Pozniakas viso labo pateikė įrodymus, jog aš kartais iš savo namų administruoju savo interneto svetainę ir galėjau patalpinti straipsnius iš mano namuose rastų kompiuterių.

Laimučio Laužiko „ekspertizės“ – akivaizdūs į kuo didesnį honorarą orientuotos politinės prostitucijos aktai ir todėl akivaizdžiai yra niekiniai.

X. Prašau pripažinti, jog Lietuvos istorijos instituto darbuotojai galutinai įrodė, kad pokario banditai buvo iš pradžių nacių parankiniai, o po karo – teroristinė organizacija

Vykstant karui, pokario partizanai praktiškai buvo nacių armijos padalinys Raudonosios Armijos užnugaryje. Naciai juos gausiai rėmė ginklais, nuleido apie 200 specialiai apmokytų desantininkų, iš kurių mažiausiai 10 tapo atskirų grupuočių vadais.

Per visą savo egzistavimą (1944-1953 m.m.) banditai nukovė viso labo apie pusantro tūkstančio tarybinių kareivių bei kitų jėgos struktūrų pareigūnų, tuo pat metu nužudydami apie 2 tūkstančius 2 šimtus kolūkių valdybų narių, stribų ir pan. bei devynis tūkstančius tris šimtus civilių.

Partizanai nesiruošė patys išlaisvinti Lietuvos, laukė Vakarų valstybių konflikto su Tarybų Sąjunga, agitacija ir teroru siekė atbaidyti lietuvius nuo bendradarbiavimo su tarybų valdžia, o mūšių su tarybinėmis jėgos struktūromis vengė.

Taigi akivaizdu, kad dabar Lietuvą valdančių nusikaltėlių liaupsinamos vadinamosios „Lietuvos laisvės kovos“ pasibaigus karui nebuvo nei laisvės, nei kovos. Praktiškai pokario banditai karo metu buvo nacių parankinių padalinys, o po karo – grynai teroristinė organizacija, įvykdžiusi šiurpius didelio masto karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui.

XI. Prašau pripažinti, jog ši byla – akivaizdžiai neteisėtas, neteisėtai pradėtas ir neteisėtais metodais vykdomas politinis susidorojimas su manimi dėl mano tikėjimo, religijos, socialinės padėties, kalbos, pažiūrų ir įsitikinimų, ir kad aš negaliu būti pripažintas kaltu, nes man inkriminuojamos veikos akivaizdžiai nėra nusikalstamos pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią teisę.

XII. Prašau pripažinti, kad man priklauso kompensacija už grubių ir daugybiškų mano teisių pažeidimų pasekmėje mano patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

XIII. Prašau nutarti, kad būtina pradėti tyrimus dėl šio proceso metu akivaizdžiai įvykdytų nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų

1) Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir prokuratūros pradėto politinio ar galbūt asmeninio susidorojimo su asmeniu dėl jo tikėjimo, religijos, socialinės padėties, pažiūrų ir įsitikinimų;

2) Dėl protokolų ir įrodymų klastojimo policijoje;

3) Dėl diskriminavimo dėl kalbos ir tautybės LR policijoje, prokuratūroje ir teismuose;

4) Dėl žmonių teisės į nekaltumo prezumpciją ignoravimo LR teisėdergoje;

5) Dėl akivaizdžiai neproporcingos baudžiamųjų procesų trukmės;

6) Dėl akivaizdžios LR teisėdergos vadinamųjų „ekspertų“ nekompetencijos;

7) Dėl Deivido Velko, Benedikto Leišio ir Ingos Štuopienės piktnaudžiavimo savo padėtimi;

8) Dėl Daivos Murmulaitytės piktybiško atsisakymo vykdyti policijos užduotį ir jos akivaizdžios politinės prostitucijos siekiant bele kaip apjuodinti teisėdergos persekiojamą asmenį;

9) Dėl Laimučio Laužiko akivaizdaus vertimosi politine prostitucija kurpiant užsakovams palankias „ekspertizes“ ir dirbtinio jo vadinamųjų „ekspertizių“ apimčių išpūtimo, taigi akivaizdžiai neteisėto jo gaunamo honoraro padidinimo įklijuojant puslapius nieko bendro su Laužikui duotomis užduotimis neturinčių tekstų;

10) Dėl teisėjos Ingos Štuopienės akivaizdžiai įvykdytų nusikalstamų veikų pagal 169-ąjį ir 228-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnius bei daugybiškų grubių Teisėjų etikos kodekso pažeidimų;

11) Dėl daugelio akivaizdaus prokuroro Benedikto Leišio melo teismui faktų;

12) Dėl Konstitucijos, ypač jos 6-o, 7-o, 15-o, 25-o, 29-o, 30-o, 110-o ir daugelio kitų straipsnių, niekinimo LR teismuose ir kituose teisėdergos organuose.

13) Dėl teismo psichiatrų naudojimo LR teismuose susidorojant su neparankiais asmenimis;

14) Dėl pokario teroristų Lietuvoje įvykdytų šiurpių didelio masto karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.

15) Galimai dėl daugelio kitų šiurpinančių LR teisėdergos organų nekompetencijos, politinės prostitucijos bei įvairaus piktnaudžiavimo faktų, išryškėjusių manęs persekiojimo metu.

XIV. Prašau apklausti teisme liudininkus

Remdamasis LR BPK, Konstitucija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencija, ypač jos 6 straipsniu, garantuojančiais man teisę į gynybą, teisingą teismą ir nediskriminavimą, prašau pakviesti į teismo posėdį apklausti kaip specialistus bei liudininkus Deividą Velką, Laimutį Laužiką, Daivą Murmulaitytę, Rimantą Miknį, Mindaugą Pocių, Česlovą Laurinavičių, Kęstutį Girnių, Rūtą Vanagaitę, Efraimą Zurovą, Jūratę Kiaupienę, Audrių Butkevičių ir Artūrą Skučą.

Kadangi ponas Prokuroras nusprendė pakeisti savo „kaltinimus“ ir įrodymus, gynybai dėl naujai man inkriminuojamos veikos (ar mano „nusikaltimų“ ☺ pobūdžio) man reikės naujų argumentų, dėl kurių turiu dar kartą apklausti kaltinimo liudininkus: Deividą Velką, Laimutį Laužiką, Daivą Murmulaitytę, Rimantą Miknį, Mindaugą Pocių ir Česlovą Laurinavičių.

Taip pat PRIVALU nustatyti, kuris iš istorikų melavo teismui dėl Istorijos instituto pažymos, kuria aš buvau begėdiškai apšmeižtas, autorystės. Jei Teismas atsisakys tai padaryti, pats eilinį kartą taps begėdišku akivaizdžių nusikaltimų dangstytoju.

Ciniškais Kęstučio Girnio pasvarstymais apie pokario banditų nusikaltimus rėmėsi ponas Ramanauskas savo nuosprendyje.

P. p. Vanagaitė ir Efraimas Zurovas yra nemažai rašę apie lietuvių dalyvavimą Holokauste ir pokario banditų nusikaltimus; p. Kiaupienė – Viduramžių Lietuvos istorijos specialistė; o p.p. Butkevičius ir Skučas – pirmieji dabar Lietuvą valdančio režimo karinių pajėgų vadai.

Kaip Teismas jau galėjo ir pats įsitikinti, paskutinius 27 metus Lietuvą valdantys nusikaltėliai bando klastoti Lietuvos istoriją begėdiškai slėpdami jiems nepalankius istorinius faktus. Kaip paaiškėjo paskutinių posėdžių metu, dabartinė LR valdžia ne tik kad netiria pokario banditų akivaizdžių nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų, bet ir begėdiškai priverčia istorikus stabdyti netgi savo jau pradėtus tyrimus. Akivaizdu, kad begėdiškas melas yra persunkęs visą oficialiąją propagandinę Lietuvos istorijos klastotę, su kurios pagalba Lietuvą dabar valdantys nusikaltėliai bando apdurninti pačius bukiausiuosius lietuvius.

Neabejoju, kad p. Vanagaitė ir p. Zurovas išaiškins Teismui faktus apie pokario banditų vadų dalyvavimą Holokauste – kas įrodys p. Laužiko ir p. Murmulaitytės paistalų apie pokario banditų „atminties įžeidimą“ absurdiškumą, p. Kiaupienė papasakos apie vieno šlykščiausių Lietuvos istorinių nusikaltėlių ir išgamų, dabar oficialiai vadinamo Vytautu Didžiuoju, nusikaltimus – apie ką nė neužsiminė p. Prokuroras ir jo parinkti akivaizdžiai prokuratūrai besilaižantys „specialistai“, o p.p. Butkevičius ir Skučas paliudys ką 1991 m. pradžioje išdarinėjo į Aukščiausiąją Tarybą susispietę asmenys – apie ką irgi nė neužsiminė nei p. Prokuroras, nei p. Laužikas savo paistaluose, apie ką tyli ir LR teismai, kuriais akivaizdžiai šlykštisi dauguma lietuvių. Teismas turės galimybę dar kartą įsitikinti, kad tai, kuo mane „kaltina“ akivaizdžiai elementaraus bendrojo išsilavinimo stokojantys p. Prokuroras ir p. Laužikas, tėra neabejotinų istorinių faktų konstatavimas.

Mano liudininkų kontaktai

Jūratė Kiaupienė;

Kontaktai: Lietuvos istorijos institutas,

Adresas: Kražių g. 5, LT-01108, Vilnius

Telefonas: (+370 5) 261 44 36

Kęstutis Girnius, TSPMI docentas, pokario banditų terorizmo specialistas

kontaktai: VU TSPMI

Vokiečių g. 10, LT-01130, Vilnius

Tel.: (+370) (5) 251 41 30

Audrius Butkevičius, AT karinių pajėgų vadas, pirmasis LR krašto apsaugos ministras, dabar UAB „Respublikos“ leidiniai“ apžvalgininkas

kontaktai: „Respublikos“ redakcija, A. Smetonos g. 2, 01115 Vilnius

tel./faks. (8 5) 212 3538

Artūras Antanas Skučas, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos Skyriaus kūrėjas ir vadovas

kontaktai: Lietuvos atsargos karininkų sąjunga,

Adresas: Pamėnkalnio g. 13, Vilnius 01114

tel. 85 261 0479

Rūta Vanagaitė, žurnalistė, rašytoja ir politikė

kontaktai: turi turėti LR prokuratūra, ilgai svarsčiusi, ar kels jai baudžiamąją bylą – kreiptis į p. Prokurorą

Vyzentalio fondo pirmininko Efraimo Zurovo kontaktai:

Efraim Zuroff

1 Mendele Street

Jerusalem 92147

ISRAEL

Phone: 011-972-2-5631-273 /5

Fax: 011-972-2-5631-276

Tai, kad p. Prokuroras neįtraukė paskutiniųjų asmenų į savo „tyrimą“ bei „kaltinamąjį aktą“, nevaidina jokio vaidmens dėl 2 priežasčių:

1) Vadinamoji „LR prokuratūra“ – akivaizdžiai nusikalstama organizacija, kurios vienos pagrindinių funkcijų yra Lietuvą valdančių nusikaltėlių nusikaltimų dangstymas bei tiesą apie valdžią, jos politiką, istoriją ir t.t. sakančių žmonių persekiojimas, gąsdinimas ir kitoks užčiaupimas. Dabar jau akivaizdu, kad Generalinio prokuroro kandidatūrą Prezidentūra visų pirma suderina su „kriminaliniais elementais“.

Akivaizdu, kad LR prokuratūra paprastai nesiaiškina savo tiriamų dalykų esmės, o tiesiog stengiasi visokiausiais būdais apjuodinti Lietuvą valdančių nusikaltėlių nurodytas ar savo nusižiūrėtas aukas rinkdama ir klastodama jų kaltės įrodymus bei slėpdama ar ir naikindama joms palankias aplinkybes bei įrodymus. Mūsų atveju tai akivaizdu vien užmetus akį į vadinamąjį „Kaltinamąjį aktą“.

Todėl, jei Teismas iš tikrųjų nori išsiaiškinti tiesą, akivaizdžiai neteisinga ir neteisėta apklausinėti tik tuos žmones, kuriuos pasirinko p. Prokuroras savo „kaltinimams“ paremti.

2) Pagal BPK, Konstituciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, procesinių teisių turi ne tik p. Prokuroras, bet ir kaltinamasis. Tame tarpe – ir kviesti tuos specialistus, kurie gali padėti man apsiginti, o ne tik apklausinėti tuos, kuriuos atrinko p. Prokuroras man apkaltinti ar persekioti – t. y. tik tuos, kurie jau viešai pademonstravo savo pasiryžimą laižytis prokuratūrai bei išreiškė savo asmenines neigiamas nuostatas mano atžvilgiu.

XV. Mano tikėjimas draudžia man dirbti priverstinį darbą

Nuo to laiko, kai išgamos pusbroliai Jogaila ir Vytautas pavertė mano protėvius beteisiais katalikų vergais, mano tikėjimo lietuviai buvo šimtmečiais begėdiškai žeminami ir išnaudojami katalikiškųjų padugnių. Atsisakę vergauti lietuviečiai buvo katalikų išžudyti.

Dabar vėl valdžią Lietuvoje užgrobę katalikai toliau tyčiojasi iš mano tikėjimo, mano dievų ir mano tikėjimo lietuvių, visaip mus žemina ir niekina.

Tačiau noriu iš karto informuoti teismą, kad mano tikėjimas DRAUDŽIA LEISTIS ŽEMINAMAM DIRBANT PRIVERSTINĮ DARBĄ, taigi aš jo NEDIRBSIU jokia forma ir jokiose organizacijose, o taip pat NESIREGISTRUOSIU DARBO BIRŽOJE nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Labai abejoju, kad šiuo metu Lietuvą valdantys padugnės imtųsi tokių drastiškų priemonių, kokios iš tikrųjų galėtų mane privesti dirbti priverstinį darbą.

Jei režimui trūksta neapmokamo darbo vergų, siūlau komandiruoti į slaugos namus Rinktinės gatvės juodasuknelių su raudonais organais ant kaklų gaują in corpore – su ponu Pašiliu priešaky (žiniaspauda kaip tik rašo, kad jo kandidatūra buvo kruopščiai suderinta su „kriminaliniais elementais“), sakykim per Smetonos, Hitlerio arba Landsbergio gimtadienį. Bus sutaupyta biudžeto lėšų – ir ponai bei ponios prokurorai mažiau suspės prikenkti Lietuvai, turės mažiau laiko savo kasdieniniams nusikaltimams – melams ir klastotėms, teismų klaidinimui bei kitokiam dergimui ant mūsų šalies ir tautos.

Giedrius Šarkanas

P.S. Detalesnius argumentus esu išdėstęs savo „Paskutiniame žodyje“.

PRIEDAS: Pranešimas iš teismo apie š.m. birželio 19 d. įvyksiantį teismo posėdį.

Diskusija

Gal turite ką pasakyti?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2018 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis