Katalikų bažnyčia – grandinės demokratijai

Lietuvos politikai Katalikų bažnyčios rankose

Vyriausiųjų Lietuvos katalikų žynių („hierarchų“) parama jau kuris laikas yra pagrindinis tiek politinių partijų, tiek atskirų politikų sėkmės garantas.

Po 1996 m. Seimo rinkimų buvo pastebėta, kad katalikų žyniai gali daryti didelę įtaką rinkimų rezultatams, apjuodindami nepatinkančius politikus ar netgi tiesiogiai liepdami savo parapijų katalikams balsuoti už vieną ar kitą partiją.

2004 m. buvo visiškai akivaizdu, kad Valdo Adamkaus pergalę prezidento rinkimuose nulėmė jei ne labai netikėtai ir įtartinai „pakibę“ Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuteriai, tai tikrai katalikų šventikai, iš savo sakyklų sutartinai dėję į šuns dienas Kazimierą Prunskienę.

Dabar tarp Lietuvos politikų populiari nuomonė, kad būtent Katalikų bažnyčia sprendžia kas laimės rinkimus.

Katalikų bažnyčia – pagrindinis valdžios ir politikos tęstinumo garantas

Valdantieji Lietuvos politikai turi būti dėkingi Katalikų bažnyčiai ne tik už savo išrinkimą, bet ir už valdžios išsaugojimą.

Lietuvos politika pilna skandalų. Daug rašoma apie akivaizdžius valdžios vyrų bei moterų grobstymus, korupciją ir išdavystes.

Lietuviai supranta, kad Lietuvos valdžia yra beviltiškai apsimelavusi, korumpuota, prasivogusi ir t.t., tačiau jie neprotestuoja, neina į gatves, nereikalauja patraukti atsakomybėn žmonių, be jokių skrupulų išdavinėjančių ir pardavinėjančių Lietuvą – kitaip sakant, demokratija Lietuvoje visiškai neveikia.

Akivaizdu, kad svarbiausią vaidmenį tramdant lietuvius vaidina Katalikų bažnyčia. Katalikų žyniai nepaliaujamai moko lietuvius susitaikyti su likimu ir nuolankiai paklusti valdžiai.

Tai nėra kažkas naujo. Šimtmečiais Katalikų bažnyčia mokė lietuvius būti klusniais valdančiųjų tarnais, galvoti ne apie politinę kovą, o apie atgailą, maldas ir, žinoma, kuo didesnes aukas katalikų žyniams.

Ir dabar, tarnaudama apynasriu demokratijai, Katalikų bažnyčia toliau tęsia savo tradicinį verslą – iš valdžios gauna pinigus bei kitokią paramą ir užtikrina Lietuvos katalikų susitaikymą ir paklusnumą.

Kiekvienas valdžioje esantis padugnė ir išdavikas gali jaustis saugiai ir toliau vogti iš Lietuvos tol, kol gerai sutaria su Katalikų hierarchais ir juos remia – lietuviai (bent jau tie, kurie save vadina katalikais) nepasiims šakių ir neis ieškoti teisingumo.

Atsidėkodami, politikai dar labiau didina Katalikų bažnyčios įtaką

Suvokdami savo priklausomybę nuo katalikų žynių, Lietuvos politikai dosniai jiems atsidėkoja.

Katalikų bažnyčiai perduodamas didelės apimties valstybės turtas, jie gauna dideles sumas iš valstybės biudžeto, nepalyginamai didesnes už simbolinę paramą kitoms religinėms bendruomenėms, – išmokas, kurios labai primena valdančiųjų partijų atsiskaitymus už agitaciją rinkimų metu.

Varžydamiesi kas labiau įtiks katalikų žynijai, Lietuvos politikai begėdiškai pažeidinėja Lietuvos konstitucijoje įtvirtintą ir visuotinai pripažįstamą valstybės ir religijų atskyrimo principą.

Svarbiausios katalikybės ritualinės datos paskelbtos valstybinėmis šventėmis, iš valstybės lėšų finansuojami renginiai, akiplėšiškai propaguojantys ir aukštinantys katalikybę, žyniai juodomis suknelėmis pradeda eiti vis daugiau pareigų Lietuvos valstybinėse įstaigose (kapelionai, „sielovadininkai“, psichologai ir pan.)

Katalikų bažnyčios ir partijų tandemas sunaikina demokratiją

Demokratijos esmė yra tame, kad esantiems valdžioje apsimelavus, apsivogus, išdavus juos išrinkusius žmones, šie viešais protestais ir demonstracijomis priverčia juos atsistatydinti ir teisėsaugos institucijos gali patraukti politikus atsakomybėn. Kitų rinkimų metu žmonės gali balsuoti už naujas politines jėgas.

Tačiau daugumą lietuvių už pavadėlių laiko katalikų žyniai, ragindami juos susitaikyti, nusižeminti ir neprotestuoti prieš Katalikų bažnyčią remiančius politikus, o taip pat nebalsuoti už naujas partijas, kurios, jei ateitų į valdžią, neremtų „hierarchų“ valstybės milijonais.

Todėl, kol Katalikų bažnyčia nevaržomai viešpatauja Lietuvoje, nėra ko tikėtis, kad kas nors pasikeis Lietuvos politikoje, kad dabartinius vagis ir išdavikus pakeis padorūs žmonės – juk tada įstatymai pradėtų galioti ir katalikų žyniams!

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas