.

2019 m. gegužio 23 d.

Advokatas Mindaugas Kukaitis – valstybės apmokamų advokatų viešnamio Madam

GERAI PAGALVOKITE prieš samdydamiesi advokatą Mindaugą Kukaitį! BŪKITE ATSARGŪS su valstybės apmokamais advokatais – gali skaudžiai apmulkinti!

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Kažkada jau labai seniai :-), pasipiktinęs dėl to, kad tik lietuviams Lietuvoje nepriklauso valstybės apmokamas advokatas, bandžiau prasibrauti (PAVYZDŽIUI iki Konstitucinio teismo.

„Madam“ Kukaitis
Mindaugas Kukaitis

Advokatas Mindaugas Kukaitis šaltakraujiškai gina savo „ginamuosius“ ciniškai mulkinančius savo kolegas.

Nors man, žinoma, nepavyko – kaip neturtingas lietuvis LR teismams esu beteisis gyvulys – vis dėlto neseniai prisiminiau vieną tų laikų epizodą. Mano skundus atmetinėjęs oficialus Vyriausybės atstovas neformaliai stebėjosi mano noru suteikti valstybės apmokamus advokatus ir lietuviams. Kaip jis tada išsireiškė: „JUK BE ADVOKATO DAUG GERIAU!“

Tada nesupratau, ką jis norėjo pasakyti; iš pirmo žvilgsnio advokatas – greitai prieinama galimybė pasikonsultuoti netikėtai iškilusiais teisės klausimais! Tik dabar supratau, kad Lietuvoje valstybės apmokami advokatai (bent jau jų dauguma) – tai praktiškai provokatoriai-prostitutai, kurių pagrindinė funkcija – esant reikalui apgauti, apmulkinti savo „ginamuosius“, įtikinti juos kvailai prisipažinti, deramai nesiginti ar kitaip sau pakenkti policijai, prokurorams ar/ir teisėjams naudingu būdu.

Valstybės apmokamas advokatas mane skaudžiai apmulkino

Kaip jau esu ne kartą minėjęs anksčiau, man prievarta teismo paskirtas advokatas mane begėdiškai apgavo. Mane teisusiems teisėjams nusprendus iš manęs pasityčioti po to, kai pareikalavau iš teismo patalpų pašalinti ten esančią koplyčią (LR teisėjai ne šiaip sau garsėja savo begėdyste :-)), paklausiau patarimo man prievarta paskirto „advokato“.

Nors teisėjai begėdiškai pažeidė įstatymus, mano oficialus „gynėjas“ Rimantas Prėskienis manęs apie tai neįspėjo, o ir vėliau aiškino, kad teisėjai turėjo teisę iš manęs tyčiotis grubiai pažeidinėdami galiojančius teisės aktus.

Aš nesu Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) specialistas ir, išgirdęs Prėskienio paaiškinimus, nesiėmiau jokių veiksmų, taigi leidausi begėdžių Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtai niekinamas.

Valstybės apmokamas advokatas vykdė vienintelę funkciją – mane apmulkinti ir pažeminti

Neturėdamas advokato, nebūčiau leidęsis teisėjams iš manęs išsityčioti.

Jei nebūčiau klausęs patarimo Prėskienio, būčiau pats įdėmiai persiskaitęs BPK, supratęs, kad teisėjai iš manęs tyčiojosi neteisėtai, ir būčiau ėmęsis priemonių savo teisėms apginti. Taigi iš tikrųjų BE ADVOKATO DAUG GERIAU, – jei man nebūtų paskirtas advokatas, nebūtų buvę kam mane apmulkinti dezinformuojant ir įtikinant neginti savo pažeistų teisių.

Apibendrinant, man prievarta paskirtas valstybės apmokamas advokatas atliko vieną vienintelę funkciją – apgavo mane įtikinėdamas nesipriešinti mano teisių pažeidimams, elgėsi su manimi kaip iš manęs neteisėtai išsityčiojusiems prokurorui ir teisėjams tarnaujantis manęs mulkintojas.

Advokatų drausmės komiteto pirmininkas pateisino manęs apmulkinimą

Ką gi, advokatą Prėskienį teko nušalinti. Vis dėlto, mano nuomone, ginamojo mulkinimas neturėtų būti suderinamas su advokato etika; tad kreipiausi į Advokatų tarybą bei jos Drausmės komitetą prašydamas pradėti Prėskieniui drausmės bylą. Šio mano kreipimosi tekstas – straipsnio pabaigoje.

Taigi praktiškai valstybės apmokamų advokatų tarnyba yra organizuota kaip policijos, prokuratūros ir įžūliai teisę niekinančių LR teismų agentūra, taigi nėra ko pykti ant Rimanto Prėskienio ir kitų savo „ginamuosius“ dezinformuojančių valstybės apmokamų advokatų – tiesiog toks jau jų darbas.

Po daugiau, kaip 2 mėnesių gavau Advokatų tarybos Drausmės komiteto pirmininko Mindaugo Kukaičio pasirašytą atsakymą (tekstas – straipsnio pabaigoje), kuriuo atsisakyta pradėti drausmės bylą Prėskieniui. Konkrečiai:

Įvertinus Jūsų skundą bei jame išdėstytas aplinkybes, Advokato atžvilgiu nepradedama drausminė procedūra, nesant pakankamai duomenų, kad Advokatas savo veiksmais galimai pažeidė advokato profesinę veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Ta aplinkybė, jog teisminės bylos nagrinėjimo metu, kurios procesui vadovauja teismas, galimai buvo padaryti procesiniai pažeidimai bei, kad Advokatas, vadovaudamasis teismo nurodytu, Jums paaiškino, kad Nutartis nėra skundžiama, nesudaro pagrindo Advokato atžvilgiu pradėti tyrimo.

Taigi Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis nusprendė, jog tai, kad mane oficialiai „ginantis“ advokatas ne tik manęs negynė, bet ir mane begėdiškai dezinformavo, be kita ko apmulkindamas mane neginti savo interesų ir nereaguoti į grubius mano teisių pažeidimus, nėra pagrindas netgi pradėti tokiam advokatui drausmės bylą.

Dvi išvados

Ką liudija faktas, kad Advokatų taryba tame, kad manę „gynęs“ advokatas mane apmulkino, neįžvelgė netgi galimo advokatų etikos pažeidimo?

Visų pirma, tai atrodo gana natūralu bendrame visuotinio Lietuvos valstybės supuvimo fone. Visiškai akivaizdu, kad dabartinė Lietuvos Respublika – triumfuojančios neteisės režimas; pagrindinis LR teismų, prokuratūros, policijos ir panašių tarnybų veiklos principas – korupcija, kyšiai, ciniška panieka teisei ir visų pirma – veidmainiškai oficialiai aukštinamoms neturtingų žmonių žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Konkrečiai tai liudija du konkrečius dalykus:

 Pirma: valstybės apmokamų advokatų tarnyba – LR teisėdergos aukomis tapusių lietuvių dezinformavimo, įvarialypio mulkinimo ir begėdiško žeminimo viešnamis.

 Antra; Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas ir Drausmės komiteto pirmininkas Mindaugas Kukaitis – begėdis etikos niekintojas, savotiškas valstybės apmokamų advokatų viešnamio :-) „Madam“, nes praktiškai tikroji jo funkcija – dangstyti (valstybės apmokamų) advokatų niekšybes.

Valstybės apmokamų advokatų tarnyba – neturtingų žmonių mulkinimui skirtas teisės viešnamis

Jau nuo seno žmonės skundžiasi, kad valstybės paskirti advokatai juos mulkina. Dažnai tokie advokatai skatina savo „klientus“ prisipažinti, nors šie akivaizdžiai nėra padarę nieko nusikalstamo arba jų kaltintojai neturi visiškai jokių jų kaltės įrodymų.

Paprastai tokie advokatai skatina nesigaudančius teisėje žmones sutikti su vadinamaisiais „baudžiamaisiais įsakymais“ – ir ištisai skaitome apie iš viso nežinia už ką nuteistus nelaimėlius.

Vienas iš paskutiniu metu nuskambėjusių valstybės apmokamų advokatų prostitucijos pavyzdžių – nuteisimas kelių vaikinų už policijai nepatikusią dainą, berods apie nemeilę vaikams. Vos tik vaikinus pradėjo ginti normalus advokatas – teismas kaip mat juos išteisino!

Tikrąjį Lietuvos advokatūros ir ypač valstybės apmokamų advokatų statusą geriausiai atskleidžia minėtasis advokatų drausmės komiteto vadovo Kukaičio atsakymas į mano kreipimąsi – ciniškas „ginamojo“ apmulkinimas nėra pagrindas pradėti advokatui drausmės bylą. Akivaizdu, kad tokiu būdu Advokatų taryba skatina (valstybės apmokamus) advokatus tapti prokurorų, policijos bei teisėjų agentais apmulkinant patiklius savo „klientus“.

Taigi praktiškai valstybės apmokamų advokatų tarnyba yra organizuota kaip policijos, prokuratūros ir įžūliai teisę niekinančių LR teismų agentūra, taigi nėra ko pykti ant Rimanto Prėskienio ir kitų savo „ginamuosius“ dezinformuojančių valstybės apmokamų advokatų – tiesiog toks jau jų darbas.

BŪKITE ATSARGŪS: Valstybės apmokamų advokatų pagrindinė funkcija – tarnauti prokurorams, policijai ir teisėjams mulkinant savo „ginamuosius“

Kaip lietuvis, turiu pareigą įspėti savo tautiečius. Su valstybės apmokamais advokatais būkite atsargūs, nes praktiškai jiems mokama už tai, kad Jus apmulkintų, Jus apgaudinėti juos skatina ir Advokatų taryba. Tai nereiškia, kad visi valstybės apmokami advokatai visada mulkina savo klientus, tiesiog dabartinėje Lietuvos valstybėje jiems dažniausiai apsimoka taip elgtis.

Gerai pagalvokite prieš samdydamiesi advokatu Mindaugą Kukaitį!

Jaučiu pareigą įspėti savo tautiečius ir dėl Kukaičio.

Advokatas Mindaugas Kukaitis šaltakraujiškai teisina savo klientus mulkinančius advokatus, todėl GERAI PAGALVOKITE prieš samdydami jį savo gynėju!

Aš, pavyzdžiui, samdyčiausi tokį advokatą tik tuo atveju, jei turėčiau labai daug pinigų ir labai norėčiau laimėti teisiškai beviltišką bylą.

Laiškas (laiškai) Lietuvos advokatų tarybai, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, Teisingumo ministrui, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijai, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Europos baudžiamosios teisės advokatų asociacijai ir žiniaspaudai

Kaip esu įpratęs, informuoju apie savo patirtis bendraujant su Advokatų taryba visuomenę. Siunčiu visiems tą patį laišką.

Sveiki,

Mane teisme „gynęs“ teismo paskirtas advokatas mane dezinformavo ir suklaidino. Tačiau mano prašymą iškelti minėtajam advokatui drausmės bylą Advokatų taryba (jos Drausmės komiteto pirmininkas Mindaugas Kukaitis) atmetė.

Darau išvadą, kad faktinė valstybės apmokamų advokatų tarnybos funkcija Lietuvoje – apmulkinti „ginamuosius“, įgalinant korumpuotuosius Lietuvos prokurorus bei teisėjus neteisėtai nuteisti juos iš viso už bele ką; būtent taip tai suvokia ir pateisina ir Lietuvos advokatų taryba.

Kreipiuosi į savo tautiečius su 2 perspėjimais:

Su valstybės apmokamais advokatais būkite atsargūs, nes praktiškai jiems mokama už tai, kad Jus apmulkintų, Jus apgaudinėti juos skatina ir Advokatų taryba. Tai nereiškia, kad visi valstybės apmokami advokatai visada mulkina savo klientus, tiesiog dabartinėje Lietuvos valstybėje jiems dažniausiai apsimoka taip elgtis.

Advokatas Mindaugas Kukaitis šaltakraujiškai teisina savo klientus mulkinančius advokatus, todėl GERAI PAGALVOKITE prieš samdydami jį savo gynėju!

Visą mano argumentaciją kartu su mano kreipimosi į Advokatų tarybą bei Kukaičio atsakymo tekstais galima rasti mano tinklaraštyje (nuoroda į šį straipsnį).

Gal norite pakomentuoti?

Visus per mėnesį skaitmenine forma gautus atsakymus paskelbsiu savo tinklaraštyje „lietuviais.lt“.

Linkėjimai,

Giedrius Šarkanas

Mano kreipimasis į Advokatų tarybą

Giedrius Šarkanas

Advokatų tarybai / Advokatų tarybos Drausmės komitetui

PRAŠYMAS PRADĖTI DRAUSMĖS BYLĄ
2019-02-12
Vilnius

Prašau pradėti advokatui p. Rimantui Prėskieniui drausmės bylą. Prašau pripažinti, kad jis (kaip man paskirtas valstybės apmokamas gynėjas) tinkamai neatliko savo pareigų, mane suklaidino ir dėl to negalėjau tinkamai ginti savo teisių.

2018 m. spalio 2 d. posėdyje Vilniaus apygardos teismo teisėjai savo iniciatyva nusprendė paskirti man (išteisintąjąm) ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. Iškart po posėdžio aš kreipiausi į man paskirtą gynėją, valstybės apmokamą advokatą p. Rimantą Prėskienį klausdamas ką daryti. Advokatas atsakė, kad reikia pateikti klausimus ekspertizei, o man išreiškus savo nusistebėjimą dėl tokios jo pozicijos, paaiškino, kad sprendimą dėl ekspertizės galima skųsti, berods Apeliaciniam teismui, tačiau reikia sulaukti galutinės teismo nutarties, kurią ir reikės skųsti.

P. Prėskienis neišaiškino man, jog pagal BPK aš turiu teisę dalyvauti priimant nutartį dėl ekspertizės ir pasisakyti apie prokuroro pateiktus klausimus, neinformavo manęs apie teismo posėdį, kuriame būčiau galėjęs tai padaryti.

Gavęs 2018 m. spalio 11 d. teismo nutartį (1 priedas) paštu, paskambinau p. Prėskieniui ir paklausiau, ką daryti – nes nutartyje buvo įrašyta „nutartis neskundžiama“. Advokatas atsakė, kad iš tikrųjų nutartis neskundžiama. Man paklausus, ar vis dėlto nevertėtų skųsti, p. Prėskienis atsakė, kad nėra prasmės.

Vėliau aš dar 2 kartus paskambinau telefonu, ir p. Prėskienis man paaiškino, kad tokia jo nuomonė; jo žodžiais, „kiek teisininkų – tiek nuomonių“. Jo nuomone, teisėjai turėjo teisę taip elgtis su manimi, jie elgėsi teisėtai ir skųsti nebuvo ko.

Tačiau, skirdami man psichiatrinę ekspertizę, Vilniaus apygardos teismo teisėjai visiškai nesilaikė 286 BPK straipsnyje nustatytos ekspertizių skyrimo procedūros. Teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 2 d.) buvo tiktai priimtas principinis sprendimas dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, buvo nurodytas klausimų ekspertizei pateikimo terminas ir paskelbta, kada bus skelbiama galutinė nutartis (2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio stenogramos pabaiga: 2 priedas). Tačiau 286 BPK straipsnio 2 dalyje nustatyta:

2. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui..

Teismas nesilaikė šios procedūros nesutekdamas galimybės man pasisakyti dėl prokuroro klausimų ir bendrai dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo tikslingumo. Kaip matosi iš 1 priedo, klausimai ekspertizei akivaizdžiai pertekliniai; aš be kita ko atsisakiau duoti parodymus, taigi akivaizdu, kad teisėjų sugalvotas klausimas apie tai, ar aš galiu duoti parodymus, akivaizdžiai skirtas man pažeminti.

Be to, nutartyje (1 priedas) nurodyta, kad ją priimant dalyvavau aš, taip pat p. Prėskienis bei prokuroras. Kaip matosi iš spalio 11 d. stenogramos (3 priedas), nutartis tada buvo tik skelbiama niekam neatvykus, taigi praktiškai spalio 11 d. nutartis buvo suklastota siekiant suklaidinti skaitytojus, kad ji buvo priimta laikantis 286 BPK straipsni reikalavimų.

Nežinodamas kaip reaguoti, kreipiausi į įvairias valstybės institucijas prašydamas paaiškinti, kaip galiu gintis nuo teisėjų patyčių. Tarp atsakymų buvo Teisėjų tarybos išaiškinimas, kad galiu (galėjau) skųsti spalio 11 d. nutartį Apeliaciniam teismui (4 priedas).

Iš Jūsų skunde pateikiamos informacijos matyti, kad šiuo metu metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl, nesutikdamas su šio teismo priimamais procesiniais sprendimais (tarp jų – ir prašyme minima nutartimi dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo), turite (turėjote) teisę juos skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka...

Gavęs šį išaiškinimą, nedelsdamas kreipiausi į Apeliacinį teismą prašydamas atstatyti spalio 11 d. nutarties apskundimo terminus, tačiau mano prašymas buvo atmestas.

Taigi p. Prėskienis akivaizdžiai tinkamai neatliko savo pareigų. Visų pirma, jis neišaiškino man, kad yra nustatyta ekspertizių teisme skyrimo tvarka, kuri buvo pažeista skiriant man ekspertizę. Advokatas nepaaiškino man, kad turiu teisę pasisakyti dėl prokuroro pateiktų klausimų ir neinformavo manęs apie posėdžio, kuriame galėčiau tai padaryti, datą. Nesu teisininkas ir negalėjau įtarti, kad manęs ginti pasamdytas licenzijuotas advokatas nepaaiškins man proceso tvarkos ir mano teisių, vėliau – kad buvo pažeistas procesas, aiškins, kad viskas tvarkoje ir teisėjai elgiasi teisėtai. P. Prėskienis taip pat nepaaiškino man, kad sutartis suklastota neteisingai nurodant dalyvius, aiškindamas man, kad skųsti ją nėra pagrindo, nors man to ir instinktyviai norėjosi nepaisant dezinfomuojančio „nutartis neskundžiama“.

Tiktai gavęs Teisėjų tarybos atsakymą, išsiaiškinau, kad PBK yra nustatyta ekspertizių skyrimo tvarka, kuri buvo visiškai ignoruojama ir, kad, suklastojant nutartį klaidingai nurodant mano ir kitų asmenų dalyvavimo aplinkybes, buvo pasiektas minėtosios tvarkos laikymosi įspūdis.

Dėl akivaizdaus pagrindinių gynėjo funkcijų neatlikimo patyriau didelę žalą. Nesužinojęs savo teisių, o vėliau – nesuvokdamas, kad mano teisės pažeistos, nesiėmiau savalaikių veiksmų joms apginti, neskundžiau nutarties ir buvau priverstas dalyvauti žeminančioje ekspertizėje su akivaizdžiai pertekliniais klausimais, papildomus daugiau, kaip 4 mėnesius patirti kardomąsias priemones ir kitus pažeminimus, susijusius su psichiatrine ekspertize. Dėl to smarkiai pašlijo mano sveikata.

Pagal EŽTT praktiką, 6 EŽTK straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą be kita ko reiškia, kad turi būti užtikrintos mano procesinės teisės.

Priiminėjant 2018 m. spalio 11 d. nutartį paskirti man psichiatrinę ekspertizę ne pagal 286 BPK straipsnyje nustatytą procedūrą, o taip, kaip šovė į galvą teisėjams, buvo pažeistos mano procesinės teisės, kad:

a) nutartis būtų priimta teismo posėdyje;

b) klausimai būtų man perskaityti žodžiu;

c) aš galėčiau pasisakyti klausimų atžvilgiu;

d) nutartis būtų priimta teismo pasitarimų kambaryje be pašalinių įtakų ir tikrai kolektyviai.

Jei nutartis būtų buvusi priiminėjama teisėtu būdu ir man būtų suteikta galimybė pasisakyti apie prokuroro pateiktus akivaizdžiai perteklinius klausimus, teisėjai būtų nutartį priiminėję trise, pasitarimų kambaryje, tikėtina, kad bent jau iš ekspertizės užduoties būtų išimti beprasmiški, akivaizdžiai tik su pasityčiojimo iš manęs tikslu pateikti klausimai. Jei man būtų buvusi suteikta galimybė pasisakyti, būčiau galėjęs argumentuoti, jog psichiatrinę ekspertizę galima skirti tik tada, jei yra surinkta pakankamai įrodymų, kad padarytas nusikaltimas ir kad aš jį įvykdžiau. Jei bylą būtų nagrinėję kompetentingi nešališki teisėjai, jie, mano nuomone, neabejotinai būtų supratę savo klaidą ir atsisakę savo ketinimų skirti man psichiatrinę ekspertizę.

Beje, ir pradinė nutartis – baigti posėdį neatsakius į mano teisėtus prašymus ir užsiimti psichiatrinės ekspertizės man skyrimu buvo priimta ne pasitarimų kambaryje, o posėdžių salėje, nepaklausus niekieno nuomonės.

Be to, sugaišau daug savo laiko ir energijos studijuodamas teisinę literatūrą ir rašydamas prašymus teisinės konsultacijos įvairioms institucijoms, nes mane formaliai ginantis p. Prėskienis ne tik man nesuteikė praktiškai elementarios konsultacijos, bet ir mane praktiškai suklaidino.

Taip pat p. Prėskienio klaidinimo (mano teisėtų lūkesčių būti oficialaus gynėjo informuotam apie PBK nustatytas mano procesines teises, jų pažeidimus ir gynimo būdus neįgyvendinimas mano nuomone yra manęs klaidinimas) pasekmėje laiku neapskundęs mano teises pažeidusių veiksmų, galimai pabloginau savo galimybes ginti savo teises EŽTT. Jūsų atsakymą ruošiuosi naudoti kaip paaiškinimą kodėl neišnaudojau visų formalių savo teisių gynybos galimybių nacionaliniuose teismuose.

Todėl prašau pradėti p. Rimantui Prėskieniui drausmės bylą ir pripažinti, kad mano nurodytos p. Prėskienio veikos pažeidė bent jau Advokatų etikos kodekso 9 skyriaus (kompetencija ir pareigingumas) 1, 2 ir 4 punktus bei lojalumo klientui reikalavimą.

Prašau ištirti mano nurodytus p. Rimanto Prėskienio tinkamo savo, kaip man paskirto gynėjo, pareigų neatlikimo faktus ir pripažinti, kad:

Rimantas Prėskienis tinkamai neatliko savo, kaip man paskirto gynėjo, pareigų:

a) neinformuodamas manęs apie mano teisę pasisakyti dėl prokuroro klausimų ekspertizei, tam skirtą posėdį ir jo datą, jei toks posėdis įvyko;

b) pats nedalyvaudamas tam skirtame posėdyje arba jo nereikalaudamas, neprotestuodamas dėl jo nebuvimo ir įtikinėdamas mane, kad viskas buvo teisėta;

c) neinformuodamas manęs apie įvykusius mano procesinių teisių pažeidimus ir 2018 m. spalio 11 d. nutarties suklastojimą;

d) neigdamas mano teisę ir prasmę skųsti akivaizdžiai pažeidžiant BPK priimtą 2018 m. spalio 11 d. nutartį skirti man psichiatrinę ekspertizę.

Rimanto Prėskienio tinkamo savo pareigų neatlikimo pasekmėje aš buvau suklaidintas ir negalėjau tinkamai apginti savo teisių.

Giedrius Šarkanas

Priedai:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis skirti man psichiatrinę ekspertizę;

2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio stenogramos pabaiga;

2018 m. spalio 11 d. nutarties paskelbimo stenograma;

Teisėjų tarybos išaiškinimas, kad galiu (galėjau) skųsti 2018 m. spalio 11 d. nutartį Apeliaciniam teismui.

Advokatų tarybos (Mindaugo Kukaičio) atsakymas į mano kreipimąsi

Giedriui Šarkanui 2019-04-19

DĖL PRAŠYMO PRADĖTI DRAUSMĖS BYLĄ

Lietuvos advokatūra 2019-02-14 gavo Jūsų prašymą (toliau – Prašymas) pradėti drausmės bylą advokatui Rimantui Prėskieniui (toliau – Advokatas) dėl jo veiksmų, galimai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) normas ir Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) reikalavimus. Prašyme nurodote, kad Vilniaus apygardos teisme baudžiamosios bylos Nr. 1A-425-1891/2018 nagrinėjimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, taip pat Jūsų interesus atstovavęs Advokatas tinkamai neatliko savo pareigų, t. y. neišaiškino apie nustatytą ekspertizės teisme skyrimo tvarką, nepaaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-425-1891/2018 dėl ambulatorinės ekspertizės ir užduotinų klausimų ekspertui (toliau – Nutartis) yra suklastota bei nurodė, kad šio nutarties skųsti nėra pagrindo.

Atsakydami informuojame, kad pareiškėjų skundų priėmimas ir advokatų veiklos ir (ar) profesinės etikos galimo pažeidimo aplinkybių nagrinėjimas atliekami Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka, nustatyta skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2018-06-12 sprendimu. Aprašo 6.3 punkte nurodyta, jog skunde dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo privaloma nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Įvertinus Jūsų skundą bei jame išdėstytas aplinkybes, Advokato atžvilgiu nepradedama drausminė procedūra, nesant pakankamai duomenų, kad Advokatas savo veiksmais galimai pažeidė advokato profesinę veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Ta aplinkybė, jog teisminės bylos nagrinėjimo metu, kurios procesui vadovauja teismas, galimai buvo padaryti procesiniai pažeidimai bei, kad Advokatas, vadovaudamasis teismo nurodytu, Jums paaiškino, kad Nutartis nėra skundžiama, nesudaro pagrindo Advokato atžvilgiu pradėti tyrimo.

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad teisingumą vykdo bei su teisingumo vykdymu susijusius klausimus sprendžia tik teismai. Pagal Advokatūros įstatymo 57 straipsnyje numatytas funkcijas Lietuvos advokatūrai nėra suteikta kompetencija vertinti teismų sprendimų/nutarčių bei su teisingumo vykdymo veikla susijusių klausimų. Atsižvelgiant į tai, vertinimo dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-425-1891/2018 medžiagą sudarančių rašytinių įrodymų neteiksime.

Pagarbiai

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis

bus tęsiama

Diskusija

5. perkunaz2019 06 19 11:42:22

Nu ir Nakui

4. Asas2019 06 04 12:42:20

Manau geras advokatas jei apie ji raso prokuroras.Matyt gerai ispyre i uzpakali ir nenusileido byloje.

3. Giedrius2019 05 27 16:41:07

Čia ne apie žemo lygio advokatavimą. Lietuvoje valstybės samdomi advokatai klaidina, apgaudinėja žmones. Mano atveju advokatas mane apgavo pačiu paprasčiausiu klausimu, kurio aš nežinojau, nes pagal išsilavinimą nesu teisininkas ir žinau tik tai, su kuo jau esu susidūręs.

2. Marius2019 05 26 20:11:05

Tai be abejo gėdinga, bet nieko nuostabaus. Gauna nustatytą atlygį tas priskirtas, kuris, įtariu, nėra didelis. Norint turėti gerą advokatą – reikia mokėti. Čia kapitalizmas, oi laisva rinka.

1. B. Inokentijus2019 05 23 18:38:04

Ar reikia šiurpti, ar vis dėlto kažko panašaus galima tikėtis skaičius ankstesnius pasakojimus apie patirtį teismuose.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2019 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis