.

8Tai keletas Lietuvos vien tik jėzuitų mokslininkų ir kultūros žmonių – kur dar visi kiti katalikai. Taigi broliai lietuviai – neskleiskim čia istorinei tiesai prieštaraujančios pagoniškos propagandos
(svečias)Šarūnas 2016-07-04 13:40:26
7Žymesni mokslininkai ir pedagogai

Kolegijų ir akademijos vadovėlius Lietuvos reikmėms pritaikė pirmoji Vilniaus universitete subrendusi dėstytojų karta, įsisavinusi jėzuitų kolegijose ir universitetuose dėstomų mokslų apimtį bei metodus. KsVII a. pirmoje pusėje Vilniaus universiteto profesūra parašė ir pateikė originalius, Europos šalių universitetų reikalavimus atitinkančius kai kurių visuotinai dėstomų dalykų vadovėlius. Žemaitis Žygimantas Liauksminas, SJ, parašė retorikos bei logikos pradmenų vadovėlį lotynų kalba (plačiai naudotą ir svetur), muzikos teorijos vadovėlius; iš Mozūrų kilęs, bet su LDK suaugęs poetas Motiejus Sarbievijus, SJ, – poetiką; pasaulietis A. Olizarovijus galutinai suformavo visuomenės teorijos kursą. Tad praėjus 30 metų nuo universiteto įkūrimo humanitariniai mokslai jame klestėjo, pradėta siūlyti sava jų dėstymo metodika.

Vilniaus universiteto Šventojo Rašto dėstytojas, graikų kalbos būrelio vadovas, rektoriaus padėjėjas jėzuitas Konstantinas Sirvydas, rūpindamasis lietuviško rašto plėtimu, 1620–1631 m. parengė du lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynus, kuriuose pateikė apie 10 tūkst. ir 15 tūkst. lietuviškų žodžių. Žodynai buvo skirti kolegijų ir universiteto studentams lietuviams mokytis lotynų kalbos. Spėjama, kad jis buvo parengęs ir pirmąjį lietuvių kalbos vadovėlį „Clavis linguae lituanicae“ (1631), bet ši knyga neišliko. K. Sirvydo veikla, darbai, parašytos knygos rodė jo kultūrines nuostatas, įsitikinimą, kad lietuviškų knygų rengimas, lietuvių kalbos puoselėjimas – viena aukščiausių vertybių, kurią jis sąmoningai rinkosi, tikslingai stengdamasis glaudžiau susieti universalų europinį lotyniškosios mokyklos turinį su lietuvių kultūra.

Lietuvos istorijos, jos praeities pažinimą į vidurinio ir aukštojo mokslo turinį įterpti siekė iš Kauno kilęs Vilniaus universiteto profesorius Albertas Vijūkas–Kojalavičius. (Jis ir du jo broliai, taip pat jėzuitai, ordinui užrašė savo tėvų palikimą Kauno Rotušės aikštėje.) Kadangi Lietuvos istorijos dėstymas jėzuitų mokymo programose nebuvo numatytas, A. Kojalavičius rado būdą, kaip ją pateikti mokiniams ir studentams: parašė Lietuvos istorijos skaitinius lotynų kalba. Mokydamasi lotynų kalbos, jaunuomenė galėjo mokytis ir savo tautos bei valstybės istorijos. Jo „Lietuvos istorija“ praeities herojų darbus skatino vertinti pagal tai, ar jie atitinka dorinę Kristaus tiesą, ar neprieštarauja tautos siekiams, negriauna valstybės.

1582 m. kardinolo Jurgio Radvilo paskatinti, jėzuitai ėmė vadovauti Vilniaus diecezinei seminarijai ir įkūrė popiežiškąją seminariją, lietuvių kilmės seminaristams įvedė lietuvių kalbos pratybas. Tokios pratybos nuo 1620 m. įvestos ir jėzuitų naujokyne. Tai atspindi Draugijos vadovų pastangas, kad Dievo Žodis tautai būtų skelbiamas jai suprantama kalba. Dėl to jie rūpinosi lietuviškų katekizmų, maldaknygių, pamokslų rinkinių bei giesmynų leidimu. Jau 1585 m. pasirodė, kaip mano prof. V. Biržiška, Paco verstas jėzuito P. Kanizijaus katekizmas, 1586 m. – maldaknygė, 1629 m. išėjo K. Sirvydo pamokslų rinkinio „Punktai sakymų“ lietuvių ir lenkų kalbomis I dalis, 1644 m. – II dalis, 1629 m. – J. Jaknavičiaus verstos evangelijos bei epistolas lietuvių ir lenkų kalbomis. S. M. Slavočinskis 1646 m. išleido „Giesmyną“, kuris, anot prof. J. Lebedžio, savo kalba, eilėdara, literatūrinio stiliaus užuomazgomis toli pralenkia visus giesmynus, išleistus KsVI–KsVII a. Prūsijoje, o ne vienu požiūriu – ir vėlesnius. P. Šrubauskis, kaip ir J. Jaknavičius savo veikalus pasirašinėjęs vien tik „jėzuitas kunigas“, apie 1697 m. išleido giesmyną „Balsas širdies“, kuris susilaukė 20 leidimų ir vėliau „perkrikštytas“ į „Kantyczkas Žemaytyszkas“, taisytas V. Valmiko ir M. Valančiaus, o 1670 m. – „Pamokslą krikscioniszką“.
(svečias)Šarūnas 2016-07-04 13:38:50
6Lietuva Rusijos sudėtyje berods nuo 1795m., o lietuviška spauda uždrausta tik 1864m. po sukilimo. Neesu stiprus istorijoje bet pirmas įspūdis, jog draudimo priežastis – bandymas užkirsti kelią agitacijai, propagandai, kad išvengti koto sukilimo.
(svečias)Vytas2016-03-20 00:39:24
5LDK buvo Rusios sudėtinė dalim.Litvinai, kaip ir daugelis etnoso aplink Baltiją mėlinakiai, šviesiaplaukiai.Tai šviesarusių grupė priklausanti slavų giminei.Kaip kalbos buvo pakeistos, tai jau kitas klausimas.Išskirstymas pagal tautybes reikalingas buvo pagal principą skaldyk ir supriešink.Toros „mokslininkai“gerai padirbėjo ir rezultatas teigiamas jų naudai–balvonų nors kamazais vežk...
(svečias)rasa2015-12-11 11:48:34
4jei dievas tikrai butu ir matytu visas baznycios inkvizicijos ziaurumus ka jis padarytu nuzenges is dangaus?
(svečias)rimas2015-07-12 23:13:48
3ruskiu bybiačiulpių puslapis
(svečias)zmogus2014-06-25 21:58:26
2Jei jau Rusija tokia gera ir dosni, tada kaip čia gaunasi su lietuviško rašto draudimu 19a.pabaigoje?
Būkim realistai : Rusija taip pat Lietuvą matė tik kaip savo provinciją, kurią valdys statytinis iš Maskvos. Todėl jai inteligentiški ir išsilavinę lietuviai taip pat nelabai buvo reikalingi.
(svečias)Ramas2013-01-25 22:25:26
1Viešpatie, Jėzau Kristau, atleisk mums, pasigailėk ir gelbėk visus čia esančius
(svečias)ture2011-03-31 08:20:29
Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2018 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

  pasisakymas – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis