Milda meilės, laisvės ir susidraugavimo deivė, ypatingai nemėgstama davatkų.
Visų pirma, Milda nėra santuokos deivė. Ji globoja meilę tokią, kokia ji yra, visai nesvarbu, vedę žmonės ar ne.
Meilė yra laisva, žmonės įsimyli nepriklausomai nuo bet kokių tabu, tradicijų, prietarų, socialinių, kultūrinių ar kitokių skirtumų. Vedybos, sutartys, ceremonijos ir visi kiti ritualai Mildai yra trečiaeilės neįdomios smulkmenos.
Katalikų bažnyčia siekia kontroliuoti ir reguliuoti žmonių asmeninį gyvenimą.
Krikščionių dievas Jėzus Kristus aiškino, kad visų pirma žmonės turi mylėti jį patį. Dauguma katalikų žynių natūralią meilę tarp dviejų žmonių suvokia kaip kažką blogo, nuodėmingo ir toleruotino tiktai santuokoje, todėl reakcingieji katalikai laisvą meilę laiko nepadoriu dalyku, kurio reikia gėdytis.
Žmonėms, kuriems atsibodo vienatvė, tereikia užmiršti prietarus, draudimus bei davatkiškus įpročius, nustoti gėdytis savęs savo išvaizdos, išsilavinimo, socialinės padėties ir, svarbiausia, savo jausmų bei paprašyti deivės pagalbos ir Milda tikrai padės.
Tuo tarpu Milda sako, kad reikia mylėti žmones. Nereikia kreipti dėmesio į jokius suvaržymus, draudimus ar pagraudenimus, o tuo labiau gėdytis savo meilės, kokia ji bebūtų. Milda išlaisvina iš davatkiškumo, ir todėl visko besigėdinantys krikščionys ir kitų pagiežingųjų religijų atstovai visada nemėgo ir bijojo lietuvių meilės deivės, stengdavosi netgi neminėti jos vardo.
Milda globoja vienišus žmones, kurie nori susirasti draugą ar gyvenimo partnerį.
Žmonėms, kuriems atsibodo vienatvė, tereikia užmiršti prietarus, draudimus bei davatkiškus įpročius, nustoti gėdytis savęs savo išvaizdos, išsilavinimo, socialinės padėties ir, svarbiausia, savo jausmų bei paprašyti deivės pagalbos ir Milda tikrai padės.
Mildos šventė švenčiama gegužės 13-ąją. Tai diena, skirta meilei ir laisvei, kada savo baimes bei prietarus užmiršta netgi beviltiški slunkiai ir šventeivos.
Mildos gegužinė geriausia diena susipažinimui ir susidraugavimui, ją švenčiančius visus metus lydi ir globoja meilės deivė Milda.
Milda 2020-12-12 22:11:48
Mildameilės deivė.
Aušrinėgrožio ir gėrio dievaitė.
Ignas 2020-11-25 14:12:29
Gražiai aprašyta, bet norėjosi daugiau... :)
skaistė 2020-10-12 15:15:40
labai geras tektas
hekeris 2020-04-19 20:43:03
hus esate visi nuubai aš jus nejekinsiu hahahahaahhaaahahah 12551688476320789655256844444884622222 222222222222222222222222 222222287878728496624528 9264228428984
Nubas 2020-02-11 21:52:58
Ìoioakskksjksj jsdck dfei jbkhr r e
Pagonybė ir pagonys sąvokos ir vartojimas. Žodžiai pagonys ir pagonybė buvo išgalvoti ir dar dabar yra vartojami krikščionių siekiant pažeminti kitų tikėjimų žmones.
Perkūnas populiariausias lietuviškas dievas, gamtos jėgų valdovas, teisingumo prižiūrėtojas, pagrindinis Lietuvos ir lietuvių tautos gynėjas.
Žemyna, Perkūno žmona, visko kas gyva motina ir globėja.
Deivė Laima lemia kiekvieno žmogaus gyvenimą nuo pat gimimo.
Dievas Vėlinas (arba Velnias) valdo visų mirusių žmonių vėles ir vykdo pomirtinį teisingumą.
Ragana, žiniuonių ir gydytojų deivė, buvo apšmeižta krikščionių, siekusių sukompromituoti lietuviškus dievus.
Krikščionių dievas Jėzus Kristus šiuo metu yra populiariausias iš Lietuvos dievų, nors evangelijos vienareikšmiškai liudija, kad dievaitis Jėzus iš Nazareto buvo veidmainis, smurto kurstytojas bei pats tikriausias kriminalinis nusikaltėlis.
Lietuvietybė tikėjimas į lietuviškus dievus. Nepaisant šimtmečius trukusio persekiojimo, lietuviečiai išliko ir išsaugojo savo protėvių tikėjimą.
Šiandien neužmirškite atšvęsti Saulės Sugrįžimo ir tikrųjų Naujųjų Metų!
Rasos šventė (Rasa) švenčiama trumpiausiąją vasaros naktį, kuri 2008 m. bus iš birželio 20 į 21. Šią naktį priklauso rinkti vaistažoles, šokinėti per laužus ir ieškoti paparčio žiedo.
