.

Lietuvybė ir Katalikų bažnyčia istorijoje

Katalikų bažnyčia ilgą laiką vykdė lietuvių tautos genocidą, buvo didžiausia istorijoje lietuvybės persekiotoja ir naikintoja. Vis dėlto, tarp katalikų dvasininkų pasitaikydavo ir vienas kitas Lietuvos patriotas.

Lietuvybės istorijoje nemažai iškilių katalikų dvasininkų

Daugelio katalikų žynių indėliai į lietuvybės plėtrą buvo labai reikšmingi. Mikalojus Daukša ir Konstantinas Sirvydas atnešė lietuvišką raštą į Lietuvą; Antanas Baranauskas, Vaižgantas, Maironis ir daugelis kitų katalikų šventikų dėjo pagrindus lietuviškosios literatūros tradicijai.

Žemaičių vyskupas
Motiejus Valančius
Motiejus Valančius
Katalikų vyskupas Motiejus Valančius koordinavo lietuviškojo švietimo judėjimą antroje 19 a. pusėje, rėmė knygnešius ir daraktorius, kaip galėjo priešinosi carinės Rusijos bandymams surusinti lietuvius.

Priešinantis Lietuvos rusifikavimui ypač svarbų vaidmenį suvaidino Žemaitijos vyskupija. Motiejaus Valančiaus organizuotos knygnešystės dėka ne tik išliko lotyniškas lietuviškas raidynas, bet ir nemažai iki tol neraštingų kaimo lietuvių pramoko skaityti bei rašyti, susiformavo lietuviškojo tautiškumo jausmas.

Tačiau jei neskaitysime Žemaitijos vyskupystės, kur didelę įtaką turėjo žemaičių bajorų tautinis sąjūdis, bei dar kelių išimčių – visur kitur Lietuvoje Katalikų bažnyčia ilgus šimtmečius buvo pikčiausias lietuvybės priešas.

Katalikų bažnyčia siekė šviesti lietuvius tiktai kovodama su Reformacija

Įsitvirtinę Lietuvoje 14 a. pabaigoje, katalikų žyniai ilgą laiką vykdė standartinę to meto savo politiką – siekė laikyti žmones tamsybėje, kad šie nesuabejotų jų, ir ypač Romos popiežiaus, autoritetu.

Leisti lietuviškas knygas, steigti lietuviškas pradines mokyklas bei atlikinėti apeigas lietuvių kalba katalikai pradėjo tik antroje 16 a. pusėje.

Akivaizdu, kad tai tebuvo atsakas į Reformaciją – tuo metu evangeliškoje Prūsijoje atsirado ir paplito lietuviškas raštas, protestantai steigė vis daugiau lietuviškų mokyklų, į kurias priimdavo visus norinčius lietuvius, – katalikiškoji fanatiško tamsumo kultūra jau buvo pasmerkta žlugti.

Katalikų bažnyčia prievarta uždarė evangeliko Abraomo Kulviečio įkurtą pirmąją Lietuvos aukštąją mokyklą, pradėjo persekioti išsilavinusius lietuvius – kurių dauguma tapdavo evangelikais, dažniausiai priversdama juos emigruoti.

Tačiau katalikų šventikai suprato, kad Reformacijos neįveiks vien tik draudimų, represijų ir pogromų pagalba.

Kovos su Reformacija įkarštyje Katalikų bažnyčia įsteigė ir kelias katalikiškas lietuviškas mokyklas. Būtent tada buvo išleisti Mikalojaus Daukšos „Postilė“ ir „Katekizmas“ bei pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Siekiant patraukti savo pusėn lietuvius, netgi kai kuriose katalikų bažnyčiose pamaldas pradėta laikyti ne tik lenkiškai, bet ir lietuviškai.

Lietuviško švietimo politika buo vykdoma tik tol, kol Reformacijos įtaka Lietuvoje susilpnėjo, ir tada viskas sugrįžo atgal – Katalikų bažnyčia pradėjo negailestingai persekioti ir naikinti pačią lietuvybę kaip tokią.

Kai tik nebeliko evangelikų lietuviškų mokyklų – ir katalikiškose mokyklose vėl pradėta dėstyti tik lenkų kalba. Kai tik buvo sugriauti dauguma evangeliškų maldos namų, kur dažniausiai buvo meldžiamasi lietuviškai, – ir katalikų bažnyčiose religines apeigas vėl pradėta atlikinėti tiktai lenkiškai.

Katalikų bažnyčia ilgą laiką siekė sunaikinti lietuvybę

Nuo to laiko, kai kovai su Reformacija į Lietuvą atvyko jėzuitai (antroje 16 a. pusėje), lietuvybė pradėta laikyti evangelizmo ir pagonybės simboliu. Dauguma katalikų žynių greitai perėmė jėzuitų įsitikinimą, kad Lietuvos gyventojai tol nebus geri katalikai, kol liks lietuviais, – ir todėl visais įmanomais būdais siekė juos sulenkinti.

Ne tik religinėse apeigose, bet ir visame viešajame gyvenime, valstybiniuose reikaluose pereita prie lenkų kalbos. Lietuvių kalbai buvo suteiktas prastumo, žemakilmiškumo statusas, ji buvo negailestingai stumiama iš visų gyvenimo sričių.

Kai kuriose katalikų mokyklose mokiniams buvo draudžiama šnekėtis lietuviškai netgi tarpusavyje. Jei pagaudavo mokinuką ištarus lietuvišką žodį, šis turėdavo nešioti specialų gėdos ir pažeminimo ženklą, kurio galėdavo atsikratyti tik įskundęs kitą lietuvį.

Įvairiose vietose lietuvybė buvo persekiojama skirtingai – priklausomai nuo vyskupijos, tuometinio vyskupo ir vietinio klebono asmeninių pažiūrų.

Dažniausiai katalikų dvasininkai tyčiodavosi iš paties lietuviškumo stengdamiesi sužlugdyti lietuvius morališkai. Buvo populiarūs tokie posakiai, kaip „lietuvių kalba tinka tiktai tvartui“, „dievas lietuviškai nesupranta“ ir pan. Pietryčių Lietuvoje paplito bausmės lietuviams, išdrįsusiems savo gimtąja kalba sukalbėti poterius.

Kai kuriose katalikų mokyklose mokiniams buvo draudžiama šnekėtis lietuviškai netgi tarpusavyje. Jei pagaudavo mokinuką ištarus lietuvišką žodį, šis turėdavo nešioti specialų gėdos ir pažeminimo ženklą, kurio galėdavo atsikratyti tik įskundęs kitą lietuvį.

Katalikų bažnyčia vykdė sistemingą lietuvių tautos genocidą

18-19 a. išlikti lietuviu Lietuvoje nebuvo lengva. Išskyrus dabartinę Šiaurės Lietuvą, Katalikų bažnyčioje vyraudavo lenkų kilmės žyniai – jų pastovūs pasityčiojimai ir pažeminimai sukurdavo lietuviams nepakeliamą psichologinę atmosferą.

Kalbant lietuviškai, Lietuvoje ne tik kad nebuvo galima gauti aukštesnio nei pradinio išsilavinimo, egzistavo pastovi grėsmė patirti klerikalų agresiją.

Taigi Katalikų bažnyčia siekė sunaikinti lietuvių tautą, kaip tokią, naudodama moralinį smurtą, ir – pagal visuotinai pripažintą tarptautinį genocido apibrėžimą – tai buvo pats tikriausias genocidas.

Daugelis lietuvių neišlaikė spaudimo – dalis emigravo į Prūsiją ar už Atlanto, dalis sulenkėjo, o Pietų Lietuvos vyskupijose, kur lenkinimas buvo intensyviausias, 20 a. vidury save vadinančių lietuviais faktiškai nebeliko.

Didžioji dauguma senųjų Vilniaus krašto gyventojų jau nebeprisimena, kad kažkada jų protėviai kalbėjo lietuviškai; negrįžtamai nutautėjo šimtai tūkstančių lietuvių, kažkada gyvenusių už dabartinės Lietuvos ribų.

Tikras stebuklas, kad tokiomis žiauriomis sąlygomis lietuvybė vis dėlto išliko – žmonijos istorijoje panašiomis priemonėmis buvo išnaikinta tūkstančiai tautų, vien tik Lenkijoje be prūsų ir jotvingių išnyko visas būrys ten gyvenusių nedidelių slavų tautelių.

Katalikų bažnyčia neturi pagrindo pretenduoti į ypatingą ryšį su lietuvybe

Taigi katalikai dvasininkai du šimtmečius persekiojo lietuvybę, vykdė lietuvių tautos genocidą – Katalikų bažnyčia faktiškai vienintelė per visą Lietuvos istoriją bandė visiškai sunaikinti lietuvių tautą. (Rusija taip tiesmukiškai šito nesiekė ir kovojo visų pirma prieš lietuvišką lotynišką raidyną.)

Jei ne milžiniški Žemaičių vyskupo ir Varnių seminarijos auklėtinių nuopelnai, nebeliktų jokių abejonių dėl to, ar Katalikų bažnyčia iš tikrųjų buvo didžiausias istorinis lietuvybės priešas.

2007-ųjų gruodis, Vilnius

Artūras  2016-10-02 22:34:25

Absoliutus prasimanymas ir šmeižtas. Jei ne tiesa tai praųom autorių straipsnio nuorodas į istorinius šaltinius nurodyti. O jūs gerb. komentatoriai gėdos turėkite jei neturite išsilavinimo, matau kompiuteriu mokate paguglinti, tai pasiskaitykite kiek dvasininkų katalikų galvas paguldė dėl jūsų vargšelių nepriklausomybės ir lietuvybės išsaugojimo.

Rimas  2015-10-13 11:23:47

Bažnyčia – žodis kilęs iš junginio „bažas ne čia“ – dievas ne čia (pabažnas – dievobaimingas). Ubagas – U boga As – pas dievą asas (šiuol. žmogus). Žodis „Ubagas“ reiškia „su dievu draugaujantį žmogų“. Tai teigiamas žodis, apibūdinantis gerą žmogų, vėliau žodžio ubagas prasmė buvo sąmoningai iškreipta į neigiamą. Bažnyčia naikino lietuvybę ir liet. kalbą. KAd išsaugoti lietuvybę, pogrindyje po bažnyčios sparnu dirbo ne maža žmonių. Nes tai buvo vienintelė galimybė prieiti prie mokslo, padaryti kažką savo tautos labui. Jei kas mano, kad esama kitaip, tegul paaiškina, ką reiškia pirmos liet. knygos M.Mažvydo „katekizmas“ pavadinimas. Maža nepasirodys...

EGO  2013-09-03 18:01:05

teisingai ! ir tai patvirtina net pats neletuviskas zodis „baznycia –– boz–nysci“ ZG BOG – BOZE NYSCI – is slavu kalbos isvertus ––DIEVO ELGETOS, VARGSAI ––UBAGAI –– ubogi . O lietuviai traukia kas sekmadieni i ta ubogu tvarta ( nuo zodzio „ tverti „ ) „Kristaus kuno ir kraujo“ –– kaip kokie zmogedros ir vampyrai . Ir nedaeina nei vienam, kad katalikybe propaguoja kanibalizma, kad savo dievui Jahvei aukoja pati Kristaus kuna ir krauja,kitiems dievams uztegdavo ozi paskersti . Lietuviai savo dievams geles, vaisius, ju garbei ugni dege .

ceslis  2011-05-28 00:41:47

ateizmas–lietuvietybes

Dzūkas  2011-01-23 12:21:41

Teisingai parašyta.

Daugiau


  pasisakymas – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai