.

Ar įmanoma išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą?

Lietuvių kalba nyksta, Lietuvių tauta emigruoja – jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, lietuvybė greitai gali visiškai išnykti.

Lietuvybei gresia išnykimas, kaip ir daugeliui kitų tautinių kultūrų

Įsibėgėjant globalizacijai, žmonės suvokiami visų pirma kaip gamybos veiksniai ir darbo jėga. Pagrindinės vertybės yra vartojimas ir turto kaupimas, o visa, kas tam kliudo, yra laikoma blogiu, kurį reikia kuo greičiau pašalinti.

Sąjūdžio laikai dabar atrodo kažkokie nerealūs
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas
Lietuviai iš tikrųjų susivienijo ir kovojo už savo tautą, kalbą ir valstybę? – šiandien tai atrodo kaip fantastiškas sapnas.

Tautiškumas reiškia prisirišimą prie savo tautos ir kultūros, taigi tautiškas žmogus stengsis kalbėti savo gimtąja kalba ir gyventi gimtojoje šalyje pagal savo tautos tradicijas.

Tuo tarpu globalioje ekonomikoje sėkmingiausias žmogus yra darbo jėgos vienetas, atsikratęs bet kokių tautinių jausmų. Toks žmogus šneka ta kalba, kuri yra patogiausia jo darbdaviui, ir yra visada pasiryžęs vykti ir gyventi ten, kur yra didžiausia darbo jėgos paklausa, t.y. kur mokami didžiausi atlyginimai.

Todėl nutautėję darbuotojai, pasiruošę spjauti į savo tautą ir tėvynę bei prisitaikyti prie bet kokių darbdavių reikalavimų, dažniausiai uždirba daugiau už tuos, kurie stengiasi išsaugoti savo tautinę tapatybę. Matydami finansiškai sėkmingas savo nutautėjusių tautiečių karjeras, vis daugiau žmonių visame pasaulyje atsisako savo tautiškumo, perimdami primityvią, tačiau pelningą JAV gatvės kultūrą.

Žmonių, atiduodančių pirmenybę ne savo tėvų, o šalių, galinčių pasiūlyti geriau apmokamą darbą, kalbai ir kultūrai, skaičius auga taip sparčiai, kad dabar jau labai rimtai pranašaujama, jog daugelis kalbų ir jomis kalbančių tautų yra pasmerktos išnykti artimiausioje ateityje.

Išnykimo pavojų jau jaučia ne tik mažosios tautos, bet ir didžiosios. Netgi šimtamilijoninė vokiečių nacija jau garsiai šaukia apie nykstantį savo tautinį paveldą ir imasi drastiškų priemonių jam išlaikyti (pavyzdžiui, Vokietijoje radijo stotys yra verčiamos transliuoti muzikinius kūrinius vokiečių kalba).

Akivaizdu, kad lietuvybę reikia priskirti prie sparčiausiai nykstančių tautinių kultūrų. Menkas lietuvių kalbos ir lietuvybės prestižas Lietuvoje, anglų kalbos skverbimasis į visuomenės gyvenimą, masinė emigracija bei jaunimo nusivylimas Lietuva rodo, kad lietuvių tauta degraduoja ypač sparčiai.

Lietuvių tautos nykimo procesas jau kaip reikiant įsibėgėjo

Lietuvybės degradavimo mastą galima suvokti palyginus lietuvybės būklę tarybinių laikų pabaigoje ar nepriklausomybės pradžioje su dabartine – per 20 metų kalba buvo iš esmės užteršta anglizmais, dauguma įmonių, organizacijų, daugelis radijo stočių, televizijų buvo pervadintos nelietuviškais pavadinimais. Tai rodo, kad lietuvybė prarado savo prestižą kaip gerbtina ir puoselėtina kultūros vertybė.

Oficialusis požiūris visiškai apsivertė. Jei tarybinės Lietuvos vyriausybė buvo arši lietuvybės gynėja, tai dabartinė valstybės administracija tapo jei ne aktyvia, tai pasyvia jos griovėja. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad norint pavadinti savo įmonę nelietuviškai, iškraipyti kalbą vienokiais ar kitokiais tikslais, dabar užtenka nedidelio kyšio – tarybinės Lietuvos vyriausybė šito nebūtų leidusi už jokius piningus.

Išsaugoti lietuvybei reikia, kad tiek valstybė, tiek tauta imtųsi ryžtingų priemonių, o tai įmanoma tik tuo atveju, jei pasikeistų lietuvių požiūris, jei lietuvybė būtų suvokiama kaip vertybė, kurią būtina išsaugoti ir kurios labui verta aukoti savo dėmesį, laiką, pastangas ir atitinkamus materialinius resursus.

Todėl lietuvybė sparčiai stumiama iš Lietuvos. Dauguma naujų įmonių ir ypač kultūros objektų gauna nelietuviškus pavadinimu, anglų ir lenkų kalbos tampa užsieniečių įsigytų Lietuvos įmonių darbo kalbomis. Lenkiškuose Lietuvos rajonuose stengiamasi kalbėti bei rašyti tik lenkiškai ir kuo greičiau galutinai uždaryti ten dar kai kur tebeveikiančias lietuviškas mokyklas.

Dar grėsmingiau atrodo lietuvių emigracijos mastai. Netgi oficialioji statistika pripažįsta, kad Lietuvą paliko apie 20 nuošimčių gyventojų, tuo tarpu pagal tų šalių, į kurias daugiausiai emigruojama, duomenis galima spręsti, kad gimtinę paliko jau daugiau kaip trečdalis darbingo amžiaus lietuvių.

Vyriausybė nėra suinteresuota gelbėti lietuvybę

Lietuvos politika yra kontroliuojama verslo korporacijų ir komercinės žiniasklaidos. Norintys išsilaikyti politikoje turi užsitikrinti daugiamilijoninę verslininkų ir ypač televizijos magnatų paramą, o tai įmanoma padaryti tik padedant savo rėmėjams vogti, nemokėti mokesčių ir kitaip stambiais mastais grobstyti valstybės turtą.

Todėl valdžioje esantiems politikams neapsimoka rūpintis lietuvių kalba ir kultūra. Už tai niekas kyšio nepasiūlys, o už leidimus darkyti kalbą ar kitaip pažeidinėti tuos kelis lietuvybę ginančius įstatymus galima gauti didesnes ar mažesnes pinigų sumas.

Klausimas
Kaip atrodys lietuvybė po trisdešimties metų?

Bus muziejaus eksponatas

Saujelė žmonių dar vadins save lietuviais

Viskas bus kaip ir dabar

Lietuvybė suklestės

Lietuvos vyriausybės politika iš esmės nepasikeitė netgi tada, kai emigracijos mastai tapo tikrai grėsmingais. Faktiškai buvo apsiribota agitacijos kampanijos organizavimu samdant vyriausybės nariams nesvetimus gerai apmokamus viešųjų ryšių specialistus skleisti primityviai valstybinei propagandai komercinėje žiniasklaidoje (tokia praktika, be kita ko, Lietuvoje garsėja kaip populiariausia valstybės lėšų grobstymo priedanga).

Lietuvybė nėra suvokiama kaip vertybė

Tačiau didžiausioji problema ir grėsmė lietuvybei yra dabar jau tvirta tradicija tapęs įprotis nevertinti lietuvybės ar netgi ją niekinti.

Baigiantis 20 amžiui, Lietuvoje tapo madinga viešai niekinti lietuvybę ir pačią lietuvių tautą. Patyčias pradėjo nacistuojantys radikalūs žydai sionistai, tokie kaip Vyzentalio centro direktorius Efraimas Zurovas, Izraelio Kneseto pirmininkas Reuvenas Rivlinas ir pan. Jiems pritarė prieš Izraelį Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą pažeminęs daugiametis Lietuvos valstybės ir vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas.

Savo autoritetu ir asmeniniu pavyzdžiu Brazauskas įpratino Lietuvos vyriausybę ir žiniasklaidą žemintis prieš kiekvieną įžūlų užsienietį, ypač žydų tautybės, ir leisti jiems kiek tik nori tyčiotis iš lietuvių tautos netgi būnant Lietuvos teritorijoje.

Visai natūralu, kad tyčiotis iš lietuvybės vienu metu buvo tapę madinga netgi tarp lietuvių. Tuo metu lietuvius „žydšaudžiais“, „nepilnaverte tauta“, „chamais“ ir pan. vadino ar kitaip iš jų tyčiojosi ne tiktai kitataučiai, kaip, pavyzdžiui, žinomas Lietuvos žydas publicistas Leonidas Donskis, bet ir nemažai veikėjų, kurie save vadino ir dabar dar vadina tikrais lietuviais.

Būtent tada galutinai apsivertė bendras požiūris į lietuvybę. Per visą tarybinį laikmetį bei pirmaisiais nepriklausomybės metais lietuvybė buvo suvokiama kaip vertybė, tėvų ir protėvių palikimas, kurį reikėjo išsaugoti bet kokia kaina.

Po to, kai žydų ekstremistų pradėtas tyčiojimasis iš lietuvių tautos tapo kasdienybe, lietuvybė per kelis metus tapo nebe pasididžiavimo, bet gėdos objektu, simboliu prastumo, atsilikimo ar ko nors dar blogesnio.

Lietuviškoji kultūra tapo nebe saugotina, o naikintina, keistina į vadinamąją „Vakarų“ ar „Europos“ kultūrą. Lietuvių kalba, lietuviškumas nuo tada suvokiamas kaip kliūtis gyvenime ir ypač profesinėje karjeroje.

Dabar paniekinamas požiūris į lietuvybę taip giliai įsišaknijo, kad bet koks raginimas ją saugoti ir puoselėti daugeliui lietuvių sukelia nuoširdų pasipiktinimą, tarsi tai būtų pasisakymas prieš progresą kaip tokį.

Inerciją įveikti sunkiausia

Akivaizdu, kad, jei viskas išliks kaip dabar, lietuvybė pasmerkta išnykimui. Lietuviai emigruos, vietoj naudos nebe gimtąją, bet anglų kalbą; lietuviškos tradicijos išliks tik tautosakos rinkiniuose ir kultūrotyros studijose.

Ir vis dėlto norėtųsi tikėtis, kad lietuvybę dar galima išgelbėti, kad tauta atsitokės, supras kas jai gresia ir imsis aktyvių veiksmų.

Išsaugoti lietuvybei reikia, kad tiek valstybė, tiek tauta imtųsi ryžtingų priemonių, o tai įmanoma tik tuo atveju, jei pasikeistų lietuvių požiūris, jei lietuvybė būtų suvokiama kaip vertybė, kurią būtina išsaugoti ir kurios labui verta aukoti savo dėmesį, laiką, pastangas ir atitinkamus materialinius resursus.

Tai tikrai yra įmanoma, būtent taip lietuvybė buvo lietuvių suvokiama beveik visą 20 šimtmetį. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Iš vienos pusės, Lietuvoje materialinės vertybės jau nustūmė į antrą planą dvasiškąsias, o iš lietuvybės gauti pelną nėra paprasta.

Iš kitos pusės, lietuviai tapo labai inertiškais ir jiems nėra lengva pakeisti savo vertybes. Panieka lietuvybei jau tapo tvirtu įsitikinimu, ir grėsmės tautos, kalbos bei kultūros išlikimui mažai ką bejaudina.

Galbūt lietuviai atsitokėtų, jei suprastų, koks didelis ir, svarbiausia, realus pavojus iškilo virš jų tautos? Deja panašu, kad daugeliui tai jau gali būti nebesvarbu. Kaip galima spręsti pagal vangią tautos reakciją į netikėtai paviešintus emigracijos masto rodiklius, dauguma lietuvių per daug nesitapatina su savo tauta ir gal netgi visai nepergyventų, jei ji išnyktų.

Ir vis dėlto norėtųsi tikėtis, kad lietuvybę dar galima išgelbėti, kad tauta atsitokės, supras kas jai gresia ir imsis aktyvių veiksmų. O jei ne visa tauta, tai bent tie išlikę keli lietuviai, kuriems lietuvybė dar nors kažką reiškia.

2007-ųjų gruodis, Vilnius

sa–ldainis  2015-11-29 20:36:26

Realijos nesmagios. Dalį lietuvybės išsaugoti tikrai įmanoma be didelių aukų ir rizikų: sapnuose, maldose ir virtuvinėse diskusijose. Išstoti iš ES nėra šansų. Tik laiko klausimas:„Kada Lietuvoje gyvenantis paskutinis lietuvis, neištvėręs eurogenomodifikacijų, padės dantis ant lentynos“.

ZYaKsytjTO  2015-11-23 17:55:12

I like atching TV ventolin hfa Eksperts agree there is little hope of Beijing opening elections to a popular vote

bFsukKsPCTpUk  2015-11-18 06:06:00

I“m about to run out of credit ://www.puntocomsistemas.es/tpv–toledo–ayd estrace 0.5 mg If a young mans injured, hes not going to be able to take advantage of hatever opportunity he has, Ryan added. Im certainly not going to put anyone out on the field if hes injured.

TlhmvjGaSDleDPhmb  2015-10-22 11:09:11

NyaVpS ://www.FyLitCl7Pf7kjdDUOLOuaksTKsbj5iNG.c om

Ralph Lauren Germany  2015-04-02 05:02:16

La scène impliuant l&rsuo;intérieur des Boston Celtics est m?me plut?t comiue.
Ralph Lauren Germany ://www.maslestroiscypres.fr/files/RA2009.p hp?pid66263

Daugiau


  pasisakymas – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai