Globalizacija ir emigracija griauna tautinæ kultûrà

Lietuviø kalba ir kultûra patiria globalizacijos spaudimà

Akivaizdu, kad lietuvybë jau senokai nebëra aukðèiausioji vertybë Lietuvoje. Lietuviø kalba vis labiau terðiama svetimø kalbø barbarizmais ir uþleidþia savo pozicijas anglø kalbai visuomenës gyvenime.

Lietuviðka kultûra sparèiai nyksta uþleisdama vietà amerikietiðkajai masinei kultûrai.

Televizija – pagrindinis kultûros veiksnys

Lietuvoje, kaip ir didþiumoje viso pasaulio, ásitvirtino televizijinis gyvenimo bûdas – þmonës atsiduoda darbui ir karjerai, o didesnæ dalá savo laisvalaikio praleidþia prie televizoriaus.

Televizija, o ið dalies ir kitos þiniasklaidos priemonës, ne tik formuoja visuomenæ, jos vertybes bei ásitikinimus – daugeliui þmoniø ji pilnai patenkina daugumà dvasiniø ir kultûriniø poreikiø.

Siekdama pelno, televizija priversta propaguoti JAV gatvës kultûrà

Televizijø savininkai visø pirma siekia pelno ir todël stengiasi transliuoti maþiausiai kainuojanèias laidas bei filmus. Todël didþiàjà dalá televizijos laiko stengiamasi uþpildyti paèiais pigiausiais pasaulio pramogø verslo gaminiais (Lietuvoje – dvasiðkai skurdþiausiam JAV visuomenës sluoksniui skirtas filmais bei atitinkamø pramoginiø programø pamëgdþiojimais).

Kuo maþesnë tauta, tuo sunkiau jai iðlikti ir iðlaikyti savo kultûrà.

Pigiø laidø, propaguojanèiø harlemiðkàjá gyvenimo bûdà, gausa paverèia tautiniø laidø kûrimà nepelningu. Aukðto lygio originaliai tautinæ kultûrà platinanèiai laidai sukurti reikia daug investuoti (naudoti gerà aparatûrà, samdyti gerus aktorius, vedëjus, direktorius ir t.t.).

Tuo tarpu parodyti tokià laidà galima tik palyginti nedidelei (vienos maþos tautos) auditorijai – taigi pajamos ið reklamos bus kur kas maþesnës nei daugumos konkurentø. Todël nacionalinës kultûros propaguotojams yra be galo sunku varþytis su Holivudu ir kitomis masinës gamybos studijomis, kuriø nesudëtinga ir net patiems primityviausiems visø tautø þiûrovams lengvai suprantama produkcija gerai perkama visame pasaulyje.

Tautinë kultûra tampa kliûtimi globalizacijai

Globalizacija iðkelia á pirmà vietà rinkà. Þmogus suvokiamas visø pirma kaip darbo jëgos maðina, visada pasiruoðusi prisitaikyti prie rinkos paklausos – dirbti tai, uþ kà daugiausiai moka, vykti gyventi á tas ðalis, kur konkreèiu momentu yra didþiausi atlyginimai, prisitaikyti prie darbdaviø reikalavimø ir pan. (Faktiðkai, tai yra formalus Europos Sàjungos pilieèio idealas, ágyvendinantis vienà svarbiausiø ðios organizacijos tikslø – laisvà darbo jëgos judëjimà.)

Tokiam globalizuotam þmogui svarbiausia mokëti kuo daugiau uþsienio kalbø, kuriomis kalba kuo daugiau potencialiø darbdaviø.

O prisiriðimas prie savo tautos – gimtosios kalbos, kultûros, gyvenimo bûdo, tradicijø, pagaliau savo artimøjø ir tautieèiø – tampa blogiu, nes sentimentalus þmogus, iðvykæs dirbti á uþsiená (ten, kur daugiau moka), ilgësis savo tëvynës, depresuos, galvos apie gráþimà, – taigi þenkliai maþës jo darbo naðumas ir darbdaviø pelnas.

Pagaliau, savo tëvynei neabejingas þmogus gali netgi nesusivilioti didesniu darbo uþmokesèiu – tokiu atveju darbo jëgos paklausa nebus optimaliai patenkinta ir neiðvengiamai prastës ávairûs ekonominiai rodikliai.

Tautiðkumas paverèiamas oficialios paniekos objektu

Suvokiant tautiðkumà kaip kliûtá svarbiausioms globalizacijos vertybëms – ekonominiam efektyvumui ir turto kaupimui – bandoma já paversti blogio simboliu.

Europos Sàjungos vëliavoje – tik 12 þvaigþdþiø

Dvylika þvaigþdþiø idealiai atspindi Europos Sàjungos politikà – Vokietijos, Pracûzijos, Britanijos ir kitø turtingøjø senbuviø (jø buvo 12) naudai aukoti naujøjø savo nariø interesus.
Naujosioms – neturtingosioms ir nusiþeminusioms – narëms, tokioms kaip Lietuva, numatytas pigios, darbðèios ir nuolankios darbos jëgos ðaltiniø bei branduoliniø atliekø ðiukðlynø likimas.

Vëlgi, tai ypaè akivaizdþiai pasireiðkia Europos Sàjungoje. Jos steigëjos didþiosios valstybës leido ástoti neturtingoms ðalims visø pirma tam, kad patenkintø savo prastai apmokamos darbo jëgos poreikius. Geriausi darbuotojai ið Vidurio ir Rytø Europos turi iðvykti á Vakarø Europà, kur atlyginimai daug didesni, ir þenkliai pakelti jos ekonomikà.

Tuo tarpu tautiðkumas stabdo masinæ migracijà, kaþkiek padoriø þmoniø pasilieka, kadangi yra prisiriðæ prie savo tëvynës – ir todël Europos Sàjungos propaganda daro viskà, kad sukompromituotø patriotizmà Vidurio ir Rytø Europoje. (Save gerbianèiose didþiosiose Vakarø Europos valstybëse bet koks mëginimas ðmeiþti tautiðkumà susilauktø ryþtingo atsako.)

Daugelis tautiðkumo apraiðkø èia yra ávardinamos kaip faðizmas, ksenofobija ar tautinës neapykantos kurstymas ir yra persekiojamos kaip nusikaltimai. Kai kuriose narëse, kur antitautinë propaganda nesutinka pasiprieðinimo, prieinama iki to, kad þmonës pradeda gëdytis savo tautiðkumo ir masiðkai migruoja dirbti juodadarbiais á pilnateises Europos Sàjungos nares palikdami po savæs visiðkai tuðèius kaimus ar netgi miestus.

Globalizacijos propaganda sëkmingai sumenkina lietuvybæ ir átikina lietuvius emigruoti

Akivaizdu, kad Lietuvoje globalizacija galutinai pakeièia tautines vertybes ekonominëmis. Dauguma jaunimo nelaiko savo lietuviðkumo vertybe ir savo ateitá ásivaizduoja kaip visø pirma materialinës gerovës kûrimà uþsienyje.

Buvimas lietuviu suvokiamas ne kaip prieþastis pasididþiavimui, o greièiau likimo nelaimë. Nemaþai moksleiviø tiesiog spjauna á lietuvybæ ir puola mokytis uþsienio kalbø bei profesijø ir ágûdþiø, kuriø jiems prireiks gyvenant toli nuo Lietuvos.

Daug lietuviø jau emigravo, ir, be jokios abejonës, paliekanèiøjø Lietuvà skaièius nemaþës ir ateityje. O tai savo ruoþtu toliau skatina lietuvybës nykimà.

Emigracija dar labiau sustiprina griaunantá globalizacijos poveiká

Kuo maþesnë tauta, tuo sunkiau jai iðlikti ir iðlaikyti savo kultûrà.

Kalbos ir kultûros palaikymas bei plëtra reikalauja materialiniø sànaudø, ir maþosioms tautoms jø reikia santykinai kur kas daugiau nei didþiosioms.

Kalbos vadovëliø paraðymas ar tautinei kultûrai skirtø laidø sukûrimas ir diduma kitos kultûrinës veiklos panaðiai kainuoja tiek Lietuvoje, tiek, sakykim, Lenkijoje. Uþ panaðias kultûrinës produkcijos apimtis reikia panaðiai mokëti tiek trims milijonams lietuviø, tiek trisdeðimèiai milijonø lenkø. (Nors lenkø ir deðimt kartø daugiau, visi jie gali paþiûrëti tà paèià laidà ar perskaityti tà patá literatûriná kûriná.)

Taigi toms paèioms kultûrinëms reikmëms patenkinti maþesnëms tautoms reikia skirti didesnæ nacionalinio produkto.

Jeigu laikysime, kad kultûrai skiriama pastovi biudþeto dalis, tai kuo maþiau valstybëje bus gyventojø, tuo maþiau bus surenkama mokesèiø ir tuo maþiau bus galima padëti kultûrai.

Ateityje globalizacija ir emigracija bus dar grësmingesnës

Taigi kuo daugiau lietuviø emigruos, tuo sunkiau bus iðlaikyti tautinæ kultûrà.

Dabar (2007 m.) neigiamas emigracijos poveikis dabar dar pasireiðkia tik kaip auganti infliacija, nes daugelis lietuviø iðvaþiuoja tik laikinai, sezoniniams darbams ir pan., ar kol kas dar palieka savo ðeimas Lietuvoje. Didelæ dalá savo uþdirbtø pinigø jie dar parveþa á Lietuvà.

Taèiau ásidarbinimo ir apsigyvenimo sàlygos Vakarø Europoje darosi vis palankesnës, ir anksèiau ar vëliau dauguma emigravusiøjø galutinai ten pasiliks, o dabartinis apgaulingas ekonomikos augimas pereis á nuosmuká. Tada lietuviai dar labiau nuskurs, dar labiau pasiðlykðtës Lietuvos valstybe ir dar daugiau jø negráþtamai emigruos.

Nusivylimas tautine kultûra toliau augs, o jai palaikyti lëðø visiðkai nebebus. Globalizacija ir toliau progresuos.

Naujos kartos laisvai kalbës keliomis uþsienio kalbomis ir ko gero bus galutinai indoktrinuotos patriotizmà demonizuojanèios ir emigracijà skatinanèios Europos Sàjungos propagandos. Dabartiniai Lietuvos vaikai uþaugæ greièiausiai nebejaus tø kompleksø ir sentimentø, kurie kol kas neleidþia iðvykusiesiems galutinai uþmirðti savo tëvynës.

Kai uþdarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com