.

tema:Lietuvos dievai ir deivės

Lietuvos dievai gali būti suvokiami nevienodai. Lietuviais.lt pristatomi svarbiausieji lietuviški dievai ir deivės bei šiuo metu populiariausiasis iš nelietuviškųjų dievų – Jėzus Kristus.

Lietuvos dievais faktiškai galima pavadinti daugumą pasaulio dievų

Lietuvoje yra Alacho ir Budos, Jėzaus Kristaus ir Šėtono, Krišnos ir Jahvės bei daugelio kitų pasaulio dievų pasekėjų. Todėl Lietuvos dievu iš principo galima vadinti bet kurį nors kiek žinomesnį dievą.

Jei žmogus įpratęs pasiduoti, nusileisti ar tiesiog bijo, jei sąžinę slegia nusikaltimai – geriausia kreiptis į Jėzų Kristų. Jo šventikai už atitinkamą atlyginimą atleis, paguos, nuramins net paties niekingiausio nusikaltėlio sąžinę, profesionaliai įtikins, kad jei ne žemė, tai dangus priklauso silpniesiems ir vargšams.

Tačiau čia bus kalbama būtent apie lietuviškus dievus ir deives – tokius, kuriuos nuo seno garbino mūsų protėviai (o taip pat latviai, prūsai, jotvingiai ir kitos baltų tautos).

Kadangi paskutiniu metu dauguma lietuvių pradėjo viešai deklaruoti save krikščionimis, šiuo istoriniu laikotarpiu lietuvišku dievu tenka (nors ir su išlygomis) pripažinti ir Jėzų Kristų.

Lietuviški dievai ir deivės buvo garbinami įvairiai

Senovėje lietuvių tautos kaip tokios paprasčiausiai nebuvo – Lietuvos teritorijoje gyveno giminingos baltų tautos (gentys), vėliau susivienijusios į tai, ką dabar vadiname Lietuva.

Šios gentys garbino iš principo tuos pačius – lietuviškus, baltų – dievus, tačiau jų konkretūs vardai dažnai skyrėsi. Pavyzdžiui, žinoma, kad Perkūnas kai kur buvo vadinamas Dunduliu, kai kur Kalviu, dar kitur – Šarkučiu.

Iš genties į gentį skyrėsi ir kaip dievai bei deivės buvo suvokiami, kaip su jais buvo bendraujama. Šiek tiek skyrėsi ir atskirų dievų galių bei jų tarpusavio santykių supratimas.

Todėl dabar neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti vieningos griežtos lietuviškų dievų hierarchijos – jos paprasčiausiai nebuvo.

Lietuvos dievai ir deivės buvo skirtingai suvokiami skirtingais laiko tarpais

Lietuviai garbino savo dievus tūkstančius metų, ir per tą laiką požiūris į juos smarkiai keitėsi. Vieni dievai tapdavo populiaresni, kiti nugrimzdavo į užmarštį.

Šis procesas buvo dėsningas – Lietuvos praeities tyrėja Marija Gimbutienė nustatė, kad ankstyvuoju laikotarpiu Lietuvoje buvo labiau gerbiamos deivės, o vėliau svarbiausiais tapo vyriškos giminės dievai.

Greičiausiai tai buvo reakcija į gyvenimo būdo pasikeitimą – kol lietuviai ramiai ir taikiai sau gyveno ir svarbiausia buvo geras derlius, daugiau dėmesio buvo skiriama deivėms, kurios globoja namų židinį, žemdirbystę ir medžioklę.

O kai į Lietuvą pradėjo brautis krikščionys, ypač kai kruvinieji „šventieji“ (pavyzdžiui, Bernardas Klervietis) ir Romos popiežiai pradėjo skelbti kryžiaus žygius, siundyti ant lietuvių pagonių kraujo ir turto ištroškusius 12 a. katalikus, svarbiausia tapo karinė sėkmė, ir daugiausia dėmesio pradėta skirti vyriškosios giminės – jėgos, kalvystės ir karo – dievams.

Ir dabar Lietuvos dievai gali būti suprantami įvairiai

Kaip jau buvo minėta anksčiau, skirtingai nuo senovės Graikijos ar Italijos, Lietuvoje nebuvo vieningos religinės organizacijos, ir todėl Lietuvos dievai sunkiai sudėliojami į griežtą hierarchinę sistemą.

Vydūnas
(Vilhelmas Storosta)
Vydūnas
Vydūnas, tautos žadintojas iš Mažosios Lietuvos, buvo vienas pirmųjų moderniųjų lietuvių mąstytojų, supratusių, kad lietuvių tautai reikalingi lietuviški dievai.

(Hierarchinės dievų sistemos pavyzdys – Graikijos panteonas: Dzeusas – vyriausiasis dievas, po jo – Poseidonas, Hadas ir t.t.).

20 a. lietuvybės tyrinėtojai, tokie kaip Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutienė, Pranė Dundulienė, Norbertas Vėlius ir daugelis kitų mėgino kažkaip susisteminti dievus ir deives pagal jų statusą bei jų globojamų gamtos ir gyvenimo sferų pasiskirstymą.

Tačiau didžiausią indėlį į lietuviškų dievų suvokimą įnešė Mažosios Lietuvos mąstytojas Vydūnas, išpopuliarinęs visuotinę dievų sistemą, labai primenančią antikinį (senovės graikų ir romėnų) analogą.

Svarbiausieji Lietuvos dievai

Išskirsime šiuo metu labiausiai pripažįstamus ir populiariausius lietuviškus dievus ir deives.

Į šį sąrašą sąmoningai neįtrauktas vadinamasis Dievas (Praamžius), apie kurį draugiškai liudija lietuviškąjį tikėjimą komentavę krikščionys. Yra pagrindo manyti, kad Viduramžių krikščionys išgalvojo Dievą ar tiesiog specialiai išaukštino iki tol nelabai populiarų dievaitį kaip krikščioniškojo dievo atitikmenį, kad parodytų jo pranašumą prieš visus kitus lietuviškus dievus.

Visai tikėtina, kad jėga primetinėjant lietuviams krikščionybę, kai kur Dievas iš tikrųjų buvo priimtas į lietuvių garbintų dievų bendriją.

Dabar yra visai natūralu pripažinti Dievą, bendrauti su juo ar netgi laikyti jį vyriausiuoju dievu, kaip tai įprasta Latvijoje (čia stipri vadinamųjų dievturių tradicija) ir dabartinių romuviečių bendruomenėje.

Lietuviais.lt pristatomi dievai gali būti žinomi ir kitais vardais. Kituose šaltiniuose gali būti skirtingai apibūdinamos jų galios ir įtakos sferos.

Kiti Lietuvos dievai niekuo nenusileidžia populiariausiems

Kaip jau buvo minėta anksčiau, lietuviškų dievų ir deivių yra labai daug. Gali skirtis jų kompetencijos, vardai ir populiarumas.

Kai kurie Lietuvos dievai aprašyti, juos visi žino ir gerbia. Kitus geru žodžiu prisimena vos vienas kitas lietuvis ar latvis.

Dabartiniai latviški dievai taip pat laikytini Lietuvos dievais – tai tie patys dievai, nors jų vardai ir skiriasi.

Nesvarbu, koks dievas ar deivė Jums labiausiai patinka, kaip jūs su jais bendraujate ar netgi nebendraujate, svarbu tai, kad būtent lietuviški dievai ir deivės globoja, saugo Lietuvą ir lietuvius bei gina juos nuo piktų svetimų dievų bei jų pasekėjų.

Lietuviškas tikėjimas visų pirma reiškia laisvę

Senovėje griežtai hierarchizuotos dievų sistemos nebuvimas buvo didelis trūkumas, nes tada religija buvo ko gero didžiausia mobilizuojanti jėga – hierarchiškai organizuota katalikybė Viduramžiais tapo dominuojančia pasaulio galybe visų pirma todėl, kad jos žyniai netgi tarpusavyje nesutariančius katalikus sugebėdavo priversti susivienyti prieš kitatikius.

Tuo tarpu vieningos religinės organizacijos nespėjusios sukurti baltų tautos (jotvingiai, prūsai, latgaliai, lietuviai, žemaičiai ir kiti) nesugebėjo susivienyti ir viena po kitos buvo užkariautos ar krikščionių pavergtos klastos bei išdavystės pagalba.

Tačiau dabar, kai pagrindinėmis mobilizuojančiomis jėgomis tapo tautiškumas ir pilietybė, autoritarinio religinio diktato panaikinimas yra būtina laisvos ir harmoningos tautos raidos sąlyga.

Daug dievų ir deivių, galimybė pasirinkti sau patinkantį ir bendrauti būtent su juo ar ja, nebuvimas bažnytinės kontrolės, visur savo nosį kišančių šventikų, siekiančių kontroliuoti, pajungti savo valdžiai, pažeminti, suteikia lietuviams tikrąją pasirinkimo laisvę.

Laisvam žmogui nereikia lenktis prieš nieką, klauptis ar kitaip nusižeminti prieš jokį dievą, jo atvaizdą ar žynius. Laisvas lietuvis neprivalo vykdyti šventikų įsakymų, nurodymų ar užgaidų, atlikinėti misterijų ar šiaip jam nepatinkančių religinių ritualų, melstis, daužyti galva į žemę ar pan.

Išpažįstantieji lietuviškus dievus gali rinktis – bendrauti su savo dievais vienumoje ar su bendraminčiais, ko nors jų prašyti ar neprašyti nieko, aukoti ar neaukoti, išsirinkti kurį nors vieną labiausiai priimtiną dievą arba deivę ar kelis, ar tiesiog gerbti ir mylėti visus lietuviškuosius dievus.

Tiktai nereikia užmiršti, kad tradicinis Lietuviškasis tikėjimas neatlieka vienos funkcijos, dėl kurios taip išpopuliarėjo vieno dievo religijos – jis neužkalbinėja danties silpniesiems ir neplauna sąžinės.

Jei žmogus įpratęs pasiduoti, nusileisti ar tiesiog bijo, jei sąžinę slegia nusikaltimai – geriausia kreiptis į Jėzų Kristų. Jo žyniai už atitinkamą atlyginimą atleis, paguos, nuramins net paties niekingiausio nusikaltėlio sąžinę, profesionaliai įtikins, kad jei ne žemė, tai dangus priklauso silpniesiems ir vargšams.

2007-ųjų gruodis, Vilnius

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai