.

tema:Lietuvos istorija

Oficialioji Lietuvos istorija pilna epizodų, suklastotų ar iškraipytų politiniais tikslais.

Oficialioji Lietuvos istorijos versija idealiai atitinka viešpataujančią ideologiją

Pervertus istorijos vadovėlius, o taip pat didelę dalį didžiausias akademines bei politines karjeras padariusių istorikų darbų, sunku nepastebėti, kad daugumoje jų istorijos interpretavimas ir išvados iš esmės sutampa su Lietuvoje vyraujančia politine bei ekonomine ideologija.

Dabar, lygiai taip pat, kaip ir tarybiniais laikais, Lietuvos istorija, o iš dalies – ir visuotinė istorija yra vaizduojamos kaip juodai balta pasaka, kurios veikėjai yra arba tiktai geri, arba tiktai blogi, panašiai kaip ir primityviojoje Lietuvos vyriausybės politinėje doktrinoje.

Viskas – kaip ir Tarybų Sąjungoje, tiktai gerieji ir blogieji sukeisti vietomis.

Gerieji veikėjai yra vadinamosios Vakarų šalys, visų pirma NATO bloke dominuojančios Jungtinės Amerikos Valstijos ir Britanija, taip pat didžiausią įtaką Rytų ir Vidurio Europoje turinčios Vokietija ir Lenkija. T.y. arčiausiai prie vadžios esantys Lietuvos istorikai šviesiausiomis spalvomis vaizduoja visas tas valstybes, kurioms dabar beatodairiškai padlaižiauja Lietuvos vyriausybė.

„Gerai arba nieko“ taisyklė galioja dar vienam Lietuvos politikų šunuodegiavimo objektui – Romos katalikų bažnyčiai, kurios istoriniai nusikaltimai prieš lietuvių tautą arba vaizduojami kaip „civilizavimo misija“, arba iš viso nutylimi.

Tuo tarpu Rusija vaizduojama bloguoju Lietuvos genijumi. Visa, ką ši valstybė yra padariusi gero Lietuvai ir pasauliui, yra nuvertinama; tuo tarpu ne tik jos nusikaltimai, bet ir klaidos bei nesėkmės yra vaizduojamos pačiomis juodžiausiomis spalvomis.

Mindaugas – politikų ir istorikų išaukštintas niekšas

Žvelgiant chronologiškai, pirmasis momentas, kai Lietuvos istorija begėdiškai iškraipoma politinių tikslų vardan, yra pasakojimas apie pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais, Lietuvos politikams ir istorikams tik pradedant susipažinti su naujo pobūdžio juodosiomis technologijomis, vietoj įprastinio Lietuvos valstybės galybės simbolio – Vytauto, gana netikėtai buvo pasirinktas Mindaugas.

Matomai, Mindaugas buvo pasirinktas todėl, kad buvo pirmasis katalikiškai apkrikštytas Lietuvos valdovas – siekiant išaukštinti katalikybės skverbimąsi į Lietuvą ir pateisinti būsimą (dabartinį) ne katalikų diskriminavimą.

Paskelbus Mindaugą didžiausiu istoriniu karžygiu, 13 a. Lietuvos istorija buvo iš esmės pertvarkyta. Iš vadovėlių dingo Mindaugui nepalankūs faktai – tai, kad karūną jis gavo mainais už pusę Lietuvos žemių, tai, kad siekė valdžios klastingos giminaičių išdavystės pagalba, pagaliau tai, kad jis netgi vesti normaliai nesugebėjo – abi savo žmonas Mindaugas pasigrobė iš sau pavaldžių lietuvių didikų.

Jei į vadovėlius grąžinsime oficialiai nutylimus faktus apie Lietuvos karalių, nebesuklastota Lietuvos istorija vienareikšmiškai liudys – Lietuvos valstybės simboliu buvo paskelbtas vienas didžiausių niekšų lietuvių tautos istorijoje.

Katalikų bažnyčia – išvalyta istorinė sąžinė

Turbūt niekam nėra paslaptis, kad Katalikų bažnyčia pirmauja pasaulyje pagal savo istorijos kruvinumą.

Tačiau oficialioji Lietuvos istorija apie tai faktiškai nekalba. Istorijos vadovėliuose apie didžiausius su katalikybės vėliava įvykdytus nusikaltimus (kaip genocidai Anglijoje, Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje) galima aptikti vos vieną kitą varganą užuominą.

O apie katalikų nusikaltimus prieš lietuvių tautą Lietuvos istorija praktiškai iš viso neužsimena, užtai neužmiršdama kiekviena patogia proga pavaizduoti katalikybę kaip pažangiausią Europos religiją ir kultūrą.

Todėl dabartinė Lietuvos istorija vaizduoja Katalikų bažnyčią pagrindiniu lietuvių tautos globėju, tarsi angelu sargu.

Tačiau jei prisiminsime šimtmečius katalikų vykdytas represijas: lietuviečių, o vėliau – ir evangelikų persekiojimą bei pogromus, jų kovą prieš lietuviškąjį švietimą, pagaliau 18-19 a. vykdytą lietuvių tautos genocidą, teks spręsti klausimą, ar Katalikų bažnyčia tiktai nebuvo didžiausias visų laikų lietuvių tautos priešas.

Daugiau apie Katalikų bažnyčią:Lietuvybė ir Katalikų bažnyčia istorijoje

Rusija – beatodairiškas juodinimas ir neapykantos kurstymas

Lietuvos santykiai su Rusija laikui bėgant smarkiai keitėsi. Viduramžių Lietuvos istorija pasakoja apie lietuvių pergales ir užkariavimus rytinių kaimynų žemėse, tačiau vėliau Rusija tapo Lietuvos likimo lėmėja. Tokį dalyką atleisti nėra lengva.

Lietuviams kaip tautai teko du kartus skaudžiai nukentėti nuo Rusijos represijų: po 1861 m. sukilimo, kai iškilo surusinimo grėsmė, ir Stalino laikais – tiek dabartiniai politikai, tiek istorikai akcentuoja tiktai šiuos daugiametės dviejų tautų santykių istorijos epizodus.

Tačiau kodėl nekalbama apie tai, ką Rusija yra padariusi gero Lietuvai?

Juk būtent kirilica buvo pirmasis Lietuvos raštas, kuriuo buvo vedama LDK dokumentacija. Ne kas kitas, o Rusija išgelbėjo lietuvius nuo galutinio sulenkinimo 19 a. pradžioje, sunaikindama mūsų protėvius baudžiauninkus užspaudusią šovinistiškąją lenkiškąją dvarininkiją. Pagaliau, juk Rusija (galbūt tiksliau Tarybų Sąjunga ar Stalinas) grąžino Lietuvai Vilnių ir Klaipėdą.

Jei Lietuvos istorija būtų papildyta geraisiais rusų darbais, jei atmestume visus prietarus bei suvoktume ne tik tai, ką blogo, bet ir tai, ką gero Rusija yra padariusi lietuvių tautai, pamatytume Rusiją visai kitoje šviesoje.

Juk akivaizdu, kad Rusija taip beatodairiškai juodinama tam, kad būtų pateisinti dabartiniai jos užsipuldinėjimai bei kad lietuviams neliktų abejonių dėl Lietuvą vis dar valdančių buvusių komunistų lojalumo.

Stojimas į Tarybų Sąjungą – tema, kuria niekad nediskutuojama

Lietuvos istorija vaizduoja įstojimą į Tarybų Sąjungą tiktai neigiamai: kaip aneksiją, išdavystę, didžiausią istorinę nelaimę.

Dar vis neišdylant prisiminimams apie Stalino represijas bei asmeninėms nuoskaudoms, tai visai natūralu ir psichologiškai suprantama.

Tačiau Lietuvos istorija nekalba apie tai, kokias istorines alternatyvas Lietuva turėjo 1940 m.

Jei trumpam užmiršime asmenines skriaudas ir prisiminsime, kad tai buvo vienintelis būdas atgauti ir išsaugoti Vilnių ir Klaipėdą, kad po karo Tarybų Sąjunga vienintelė galėjo apginti nuo lenkų keršto už Vilnių, darosi akivaizdu, kad, nepaisant visų stalinizmo baisybių, įstojimas į Tarybų Sąjungą Lietuvai buvo geriausias pasirinkimas.

Lietuviais.lt aptariami tie Lietuvos istorijos momentai, kuriuos nutyli oficialioji Lietuvos istorija.

Norėtųsi, kad kiekvienas lietuvis galėtų susipažinti su visa Lietuvos istorija, parašyta be ideologinio užsakymo.

Lietuvos istorija
Lietuvos istorija
Kiek šiame vadovėlyje pasakojamos istorijos buvo specialiai iškraipyta siekiant ideologiškai indoktrinuoti moksleivius?

Todėl yra analizuojami tie istorijos momentai, kuriuos akivaizdžiai nuslepia, iškraipo arba suklastoja Lietuvos istorija, pateikiama vadovėliuose ir vyriausybei ištikimos žiniasklaidos straipsniuose bei televizijos laidose.

Lietuviais.lt nesiekiama pateikti chrestomatinio visų istorinių faktų rinkinio, atsižvelgti į visus galimus aspektus, atvirkščiai – pateikiami tik tie faktai, kurie yra nutylimi ar iškraipomi. Svetainės tekstai yra skirti skaitytojams, jau baigusiems bent kelias mokyklos klases ir susipažinusiems su oficialiąja Lietuvos istorija, jos akcentuojamais istoriniais faktais bei peršamomis interpretacijomis.

Tikrąją Lietuvos istoriją išsiaiškinti nėra paprasta

Istorija dažnai klastojama politiniais tikslais. Siekiantys pateisinti savo klaidas ir išdavystes politikai paprastai sugalvoja, kaip įtikinti istorikus nuslėpti ar iškraipyti istorinius faktus taip, kad gautųsi istorija, kuri pateisintų dabartinių vyriausybių nusikaltimus.

Gyvenant Lietuvoje, nereikia užmiršti, kad vadovėliuose, oficialiuose dokumentuose, ministerijų patvirtintose programose, valdžios ir žiniasklaidos aukštinamų istorikų darbuose rašoma Lietuvos istorija yra visų pirma propagandos priemonė, skirta nelabai apsišvietusiams lietuviams indoktrinuoti – ugdyti juos klusniais vyriausybės įsakymų vykdytojais, nuolankiais katalikais, fanatiškais rusų ir Rusijos nekentėjais.

Todėl norint suvokti, kokia Lietuvos istorija buvo iš tikrųjų, reikia ieškoti alternatyvių šaltinių, tiek lietuviškos, tiek nelietuviškos kilmės. Geriausiai būtų susipažinti ir su kitų šalių (tiek vakarietiškųjų, tiek Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos) istorikų bei publicistų darbais ir pamėginti patiems nuspręsti, kur yra faktai, o kur – propaganda.

Savo šalies istoriją žinoti tikrai verta

Ateities veiksmus planuojame pagal turimą patirtį. Jei jos neturime, turime vadovautis kitų patarimais, nurodymais ir įsakymais.

Jei nežinome tikrosios Lietuvos praeities, tenka vadovautis ta Lietuvos istorija, kuri buvo parašyta (suklastota) siekiant mumis manipuliuoti – tampame minia, aklais piktais šuniukais, kuriuos politikai ir jiems dirbantys istorikai gali kada panorėję siundyti ant savo asmeninių priešų.

Ir kas žino? – kada nors už nemokšiškumą gali tekti labai brangiai sumokėti.

„Tie, kas nežino praeities, yra pasmerkti ją pakartoti.“

Džordžas Santajana

2007-ųjų gruodis, Vilnius

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai