Dainų šventė, Grybauskaitė ir Mindaugo niekšybės kultas

Kaip ir reikėjo tikėtis, pagrindinis moksleivių dainų šventės renginys – Dainų diena – įvyko būtent liepos 6-ąją, spėjamąją Mindaugo karūnavimo dieną, pažymint vieną gėdingiausių tautai istorinių įvykių, kai ko gero didžiausias išgama visoje tautos istorijoje išsikeitė karaliaus karūną iš pikčiausių visų laikų lietuvių priešų vokiečių riterių mainais į PUSĘ LIETUVOS IR LIETUVIŲ TAUTOS.

Kartu duodama suprasti, kad ir visi dabartiniai vagys bei išgamos, beplėšdami ir bedraskydami dūstančią tautą, atidavę „Mažeikių naftą“, uždarę Ignalinos elektrinę, įstūmę tautą į skurdą bei išviję iš tėvynės vos ne ketvirtą lietuvį, visa tai padarė valstybės labui, kad Lietuva įstotų į ES bei NATO, kad šių organizacijų vadovai išlaižytais užpakaliais viešai girtų Lietuvos valdžią už jų atsidavimą dabar Lietuva manipuliuojančių šalių interesams.

Sostinės, renginių ir dėmesio ištroškęs Lietuvos jaunimas verčiamas švęsti savo šalies ir tautos išdavystės, paniekinimo ir paaukojimo atmatos karaliaus interesams metines. Kitaip sakant, jaunieji lietuviai buvo priversti garbinti kažkada jų tautą pardavusį išgamą ir jo didžiausiąją išdavystę.

Grybauskaitė gudriai ragino vaikus garbinti Mindaugo niekšybę

Begėdį karalių begėdiškai gyrė ir dabartinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, postringaudama vaikams apie pareigą „tradicijai, kurią pradėjo Mindaugas prieš beveik 760 metų“ – š.

Susidarė įspūdis, kad kaip Mindaugo gerbėja, dabartinė LR prezidentė bandė įteigti į dainų šventę susirinkusiems lietuvaičiams, jog istoriniai Mindaugo nusikaltimai buvo tokie naudingi Lietuvai, kad jo niekšybes reikia ne tik pateisinti, bet net ir sekti jomis.

Išgamos valdžioje norėtų išsiauginti dar vieną padlaižių kartą

Akivaizdu viena – vagys, apgavikai ir kitokie įvairiausio plauko išgamos, susikūrę savo gerovę ant išduodamos, parduodamos ir visaip savo niekinamos lietuvių tautos kaulų, pasiekė to fenomenalaus lietuvių nesipriešinimo melui, apgaulei bei niekšybei dėka.

Susitaikėliškumą, pasyvų tautos naikinimo apraudojimą, niekšybę (Mindaugo pavidalu), melą vardan Lietuvos išaukštinęs Justinas Marcinkevičius įkvėpė bailių verkšlentojų dvasią dabartinei lietuvių kartai.

Dabar išgamos valdžioje norėtų, kad tai perimtų ir dabartinis Lietuvos jaunimas. Viena iš jų propagandos priemonių – tolimesnis Mindaugo niekšybių aukštinimas. Vaikams kalama į galvą, kad didžiausios niekšybės aktas – pusės šalies bei tautos iškeitimas į karūną – buvo tiesiog žygdarbis.

Vis tik manau, kad ateinanti karta ne tokia naivi ir nuolanki kaip jų tėveliai. Dabartiniai Lietuvos vaikai taip lengvai nesiduos žaginami.

Kartu duodama suprasti, kad ir visi dabartiniai vagys bei išgamos, beplėšdami ir bedraskydami dūstančią tautą, atidavę „Mažeikių naftą“, uždarę Ignalinos elektrinę, įstūmę tautą į skurdą bei išviję iš tėvynės vos ne ketvirtą lietuvį, visa tai padarė valstybės labui, kad Lietuva įstotų į ES bei NATO, kad šių organizacijų vadovai išlaižytais užpakaliais viešai girtų Lietuvos valdžią už jų atsidavimą dabar Lietuva manipuliuojančių šalių interesams.

Išgamos valdžioje norėtų, kad ir ateinanti karta nuolankiai laižytų jiems padus, nusižeminusi giedotų giesmes bei raudas pagarbiai žiūrėdama, kaip valdžios šlykštuomenė toliau vagia tai, kas dar liko, žagina jų vaikus ir, kaip ir visada, begėdiškai meluoja vardan tos Lietuvos.

Netikiu, kad ir dabartinis jaunimas leisis taip pigiai išduriamas

Vis tik manau, kad ateinanti karta ne tokia naivi ir nuolanki kaip jų tėveliai. Dabartiniai Lietuvos vaikai taip lengvai nesiduos žaginami. Jau atgimusi protėvių drąsos dvasia neduos jiems leistis mulkinamiems pasakomis apie iškraipytą Lietuvos istoriją, kurioms taip pigiai pasidavė jų tėvai.

Nepadės joks melas ar apgaulė, kieno lūpomis jie bebūtų skleidžiami: mokytojų, juodasuknelių, seimūnų, ministrų ar ir pačių prezidentų.

Tikiu, kad jaunoji Lietuvos karta pajėgs susitvarkyti su jai per visus galus brukama propaganda ir pati išsiaiškinti kas darosi su lietuvių tauta bei valstybe. Juk jie – paskutinė viltis.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas