Ką siūlo nuskriausti Kęstutis Čilinskas?

Praeitą savaitę žinomas Lietuvos advokatas, žmogaus teisių specialistas ir Seimo narys Kęstutis Čilinskas užregistravo projektą įstatymo, pagal kurį būtų panaikintos išeitinės išmokos neperrinktiems Seimo nariams. Projektą Čilinskas prašė svarstyti ypatingos skubos tvarka – kad būtų panaikintos išmokos jau šios kadencijos seimūnams.

Kęstutis Čilinskas

Šis Čilinsko pasiūlymas susilaukė visuomenės dėmesio ir palankumo. Žmonės kaip visada pritaria idėjai ką nors atimti iš visuotinai nemėgstamų Seimo narių, nors kažkaip juos nubausti.

Grėsmingai augant biudžeto deficitui, reikia mažinti valdymo išlaidas. Seimūnams neužtenka gausių privilegijų ir socialinių garantijų, jie dar ir lobsta pardavinėdami įstatymus. Kodėl gi nesugrąžinti valstybei nors dalies jų grobio? Iš pirmo žvilgsnio Čilinsko iniciatyva atrodo kilni ir teisinga.

Tačiau ar iš tikrųjų viskas taip paprasta? Ar išeitinių išmokų sumažinimas bus bausmė būtent korumpuotiesiems seimūnams? Ar tikrai triumfuos teisingumas?

Paliekantiems Seimą nėra lengva

Žmonės yra inertiški. Kiekvieną didesnį gyvenimo vingį lydi stresas, kiekvienam prisitaikymui reikia laiko. Ypač sunku susitaikyti su staigiu aukštos visuomeninės padėties praradimu.

Būnant Seimo nariu, priprantama prie aukšto statuso, žiniasklaidos dėmesio ir aplinkinių pagarbos ar netgi pavydo. Kai visa tai baigiasi, daugeliui labai sunku vėl grįžti prie normalaus gyvenimo.

Per ketverius metus ar daugiau net ir buvę geri specialistai praranda kvalifikaciją ir turi vytis naujus metodus bei technologijas jau seniai įvaldžiusius savo kolegas.

Neretai, nesugebėdami įveikti prisitaikymo streso, buvę Seimo nariai puola į depresiją ar alkoholizmą. Pasitaiko, kad pagalvojama apie savižudybę. Vėl grįžti į normalų gyvenimą nėra lengva, todėl išeitinės išmokos Seimo nariams yra ne mažiau reikalingos kaip kitiems atleidžiamiems darbuotojams.

Daugeliui seimūnų išeitinės išmokos yra juokingai mažos

Bendrai šnekant, teigiantys, kad Seimo nariai ir taip pakankamai prisiplėšia, yra teisūs. Mažai kas abejoja tuo, kad už daugelio vienoms ar kitoms verslo grupuotėms ypač palankių įstatymų priėmimą politikai susižeria milijonus.

Jei tikėsime Seimo nariu Gintaru Šileikiu – ir už vieną atitinkamą balsavimą galima gauti 100 tūkstančių litų, o vien už dalyvavimą stambiam verslui svarbiame Seimo posėdyje – 50 tūkstančių litų. Iš paties Čilinsko pareiškimų galima spręsti, kad ir vieno svarbaus įstatymo projektui prastumti verslininkai gali investuoti 50 milijonų litų.

Neseniai viešai pademonstruotos daugelio teisinių elektroninių dokumentų internete „Savybės“ parodė, kad įstatymai parduodami masiškai, kad jais prekiauja ne tik Seimo frakcijų vadovai ar partijų lyderiai.

Visa tai reiškia, kad didelė seimūnų dalis susikrauna milijonus. Savo išeitinių išmokų korumpuotieji Seimo nariai gali atsisakyti lengva širdimi. Jiems tai tiktai mažytė smulkmena.

Išeitinės išmokos svarbios sąžiningiesiems Seimo nariams

Tačiau kelių ar keliolikos tūkstančių išeitinės išmokos yra svarbios tiems Seimo nariams, kurie balsavo pagal savo sąžinę, neėmė kyšių ir nesusikrovė milijonų nerūpestingai senatvei.

Nekorumpuotiems buvusiems seimūnams sunkiau susirasti gerą darbą, nes jų paprastai nemėgsta dauguma „normalių“ (neatsisakančių, kai duoda) partiečių galinčių padėti gerai įsidarbinti valstybinėse ar savivaldybių įstaigose. Todėl sąžiningųjų prisitaikymas prie naujo gyvenimo paprastai būna dar skausmingesnis.

Išeitinių išmokų panaikinimas rimtai paliestų būtent nekorumpuotuosius neperrinktus Seimo narius, netapusius turčiais savo darbo Seime metu. Beje, dažniausiai būtent tokie seimūnai neįstengia apmokėti normalios rinkimų kampanijos ir todėl turi palikti Seimą po vienos kadencijos.

Išeitinių išmokų panaikinimas būtų dar vienas įspėjimas padoriems politikams

Jei jau reikia mažinti valdymo išlaidas, tai reikėtų daryti arčiausiai lovio esančių seimūnų sąskaita. Galima mažinti reprezentacines išlaidas, frakcijų seniūnų, komitetų vadovų, o taip pat Seimo pirmininko bei jo pavaduotojų atlyginimus.

Tačiau, kaip nebūtų keista, Čilinskas siūlo mažinti Seimo biudžetą suduodant skaudžiausią smūgį būtent sąžiningiausiems Seimo nariams. Dar daugiau, tai būtų signalas naujiesiems seimūnams, kad neperrinkimo atveju jie negaus netgi minimalios socialinės paramos. Kitaip sakant, tai būtų dar vienas stiprus stimulas kuo greičiau pasirūpinti savo ateitimi neatsisakant kai siūlo ar netgi patiems paprašant.

Jau dabar į Seimą veržiasi daugiausiai milijonieriai ir kiti verslininkai, nebijantys patys ar per tarpininkus investuoti į rinkimus daugiau nei gali tikėtis atlyginimo už visus ketverius metus. Į Seimą dažniausiai einama tam, kad kelerius metus paprekiavus įstatymais būtų galima užsidirbti visam likusiam gyvenimui.

Panaikinus išeitines išmokas, Seimas taptų dar nepatrauklesnis tiems keliems muziejaus eksponatus primenantiems politikams, kurie neima kyšių ir norėtų gyventi vien iš Seimo nario atlyginimo. Trumpai tariant, būti sąžiningu Seimo nariu dar mažiau apsimokėtų. Eidami į Seimą, sąžiningi politikai dar labiau rizikuotų sugriauti savo asmeninius gyvenimus.

Kodėl Čilinskas siūlo tokį projektą?

Taigi panaikinus išeitines išmokas, būtų nubausti sąžiningieji, ir paskatos korupcijai Seimo nariams dar labiau padidėtų.

Pats Čilinskas jau pareiškė bet kokiu atveju atsisakysiąs savo išmokos. Pervesti savo išeitinę išmoką sunkiai sergantiems vaikams remti – gražus poelgis, nors ta išmoka ir minimali. Žinoma, Čilinskas nėra neturtingas žmogus ir gali sau leisti atsisakyti 7300 litų. Jam tai ne problema.

Tačiau kodėl Čilinskas siekia priversti tai padaryti visus neperrinktus Seimo narius, tarp jų ir tuos kelis beviltiškai nekorumpuotus, kuriems jų išeitinė išmoka yra tikrai svarbi? Kodėl jis nori padaryti Seimą dar nepatrauklesniu sąžiningiems politikams? Pagaliau kodėl žmogaus teisių ekspertas užmiršta teisėtų lūkesčių principą ir siekia priimti įstatymą ypatingos skubos tvarka?

Be abejo, iškilus teisininkas turi labai gilių minčių ir motyvų. Netikiu, kad Kęstutis Čilinskas tai darytų tik tam, kad, artėjant Prezidento rinkimams, garsiai paskelbtų Lietuvai apie savo asmeninę auką.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas