Pirmokai išneša Lietuvos karstą

Paskutiniu metu žiniaspaudoje pasipylė krūvos vadinamųjų „finansų analitikų“ pasisakymų, įtikinėjančių, kad emigracija nekelia rimtos grėsmės Lietuvai. Prie jų netikėtai prisijungė ir vadinamieji „politologai“, iškilmingai pristatę savo vadinamąjį „tyrimą“ su tokiomis pačiomis išvadomis.

Tuo tarpu Europos Komisija kiekvienais metais žada vis kraupesnį mūsų tautos nykimą. Neseniai visiškai atsitiktinai sužinojau, kad iki 2030 m. Komisija mūsų tautai prognozuoja dar 24 (!) nuošimčių sumažėjimą – sužinojau, žinoma, ne iš lietuviško šaltinio (pas mus juk viskas griežtai cenzūruota), o iš straipsnio „propagandiniame“ (vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“ „propaganda“ dabar vadinama valdžios necenzūruota tiesa ) Rusijos interneto portale (žiūrėti) – man, beje, labai patiko šio straipsnio iliustracija.

Ketvirtis tautos per 15 metų! – nors ir nesu finansų analitikas, tačiau tiek ir man pasirodė per daug, taigi nusprendžiau patyrinėti statistiką pats.

Aš, kaip ir dauguma lietuvių, neturiu priėjimo prie statistinių duomenų, o apibendrinimus ir vertinimus skelbiančios vyriausybinės agentūros duomenų klastojimo srityje turi ne ką geresnę reputaciją už graikiškąsias.

Jei dabartinės tendencijos išliks, iš dabartinių pirmokų po 12 metų liks 22 tūkstančiai, dar po 12 metų – 17 tūkstančių. Esant dabartiniams gimstamumo rodikliams, 2040 m. „oficialiai“ turėtų gimti apie 14 tūkstančių lietuvių, o 2070 m. – 6 tūkstančiai.

Todėl teko pasukti galvą sprendžiant nuo ko pradėti. Akivaizdu, kad oficialus gimimų skaičius turi mažai ką bendro su realybe – kaip matosi kad ir iš šio straipsnio „delfi.lt“, LR konsulatai tiesiog begėdiškai verčia emigravusius lietuvius vykti į tėvynę registruoti savo užsienyje gimusių ir ten gyvensiančių vaikų.

Todėl nusprendžiau apsistoti prie moksleivių – jų statistiką suklastoti sunkiausia. Atsispyrimo tašku pasirinkau tuos, kurių skaičius skelbiamas kiekvienais metais, – pirmokus.

Prieš akis atsivėrė kraupus vaizdas. Jau seniai matėsi, kad mūsų tauta artėja prie išnykimo ribos, bet negalvojau, kad taip greitai.

Paprasta pirmokų aritmetika

Šiais metais visi džiaugiasi, kad vėl tūkstančiu išaugo pirmokų skaičius – iki 29 tūkstančių.

Tačiau 2008 m. buvo užregistruota beveik 37 tūkstančiai naujagimių – taigi per 7 metus iš šiuometinių pirmokų kartos ištirpo 8 tūkstančiai, kur kas daugiau, nei PENKTADALIS vaikų! (Beje, šie skaičiai labai primena oficialiąją vadinamosios „Nepriklausomos Lietuvos“ gyventojų skaičiaus dinamiką.)

Akivaizdu, kad taip atsitiko dėl 2 priežasčių. Pirmoji – emigracija, o antroji – suklastota statistika. Dalį vaikų tėvai išsivežė, tačiau dalis jų netgi nebuvo Lietuvos vaikai – tiesiog juos čia registravo, kad būtų galima gauti motinystės išmokas, ar kokiais nors kitais sumetimais.

Kaip jau minėjau, dabar ambasados tiesiog verčia emigrantus vykti į Lietuvą registruoti naujagimių – taigi ir tarp dabar oficialiai gimstančiųjų DIDELĖ dalis negyvens Lietuvoje.

Nors šiais metais matomai bus užregistruota virš 30 tūkstančių naujagimių, tačiau ar po 7 metų Lietuvoje iš jų liks bent 20 tūkstančių pirmokų?

Visas Lietuvos jaunimas tirpsta tik truputį lėčiau

Jei pažiūrėsime į oficialius duomenis, pamatysime, kad paskutinįjį dešimtmetį oficialus konkrečiais metais gimusiųjų Lietuvos gyventojų skaičius sparčiausiai mažėja tol, kol ateina laikas eiti į mokyklą. Akivaizdu, kad tais susiję su šio meto LR oficialiosios statistikos „ypatumais“ (ką gali žinoti, gal valdžia greitai pradės klastoti ir mokinių statistiką?).

Tačiau ir toliau jaunųjų lietuvių sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, 2002 m. buvo 40 tūkstančių pirmokų, o 2014 m. – 31 tūkstantis abiturientų; 2001 m. 12-mečių buvo 53 434, o 2013 m. 24-mečių – 39 782; 2003 m. 10-14 m. vaikų buvo 259 773, o 2013 m – 214 878 20-24 m. jaunuoliai; ir t.t.

Aš negaliu tvirtinti atlikęs pilną jaunimo nykimo statistikos analizę, – kas netingi gali tai padaryti, susirinkęs visus duomenis iš osp.stat.gov.lt, db1.stat.gov.lt ar dar kur nors, tačiau bendra tendencija akivaizdi – grubiai tariant, konkrečių metų gimimo jaunimo karta per 12 metų sumažėja maždaug ketvirtadaliu.

Ypač šlykštu klausytis, kaip visokie „analitikai“ mus guodžia, kad imigracija vis daugiau kompensuoja emigraciją. Aišku, gerai, kad grįžta nors pagyvenę lietuviai, tačiau tik cinikai „ekspertai“ gali tvirtinti, kad tai kompensuoja Lietuvą paliekančius jaunus žmones, galinčius gimdyti ir auginti vaikus.

Jei dabartinės tendencijos išliks, iš dabartinių pirmokų po 12 metų liks 22 tūkstančiai, dar po 12 metų – 17 tūkstančių. Esant dabartiniams gimstamumo rodikliams, 2040 m. „oficialiai“ turėtų gimti apie 14 tūkstančių lietuvių, o 2070 m. – 6 tūkstančiai.

Lietuvos jaunimo perspektyvas gerai parodo ir bendra besimokančiųjų skaičiaus dinamika. 2002-2003 mokslo metais Lietuvoje buvo 806 905 besimokantieji, o 2014-2015 m. – tik 531 540. (šaltinis) Taigi per 12 metų besimokančiųjų Lietuvoje sumažėjo daugiau, kaip TREČDALIU!

Jaunimas kur kas svarbesnis tautai už bendrą gyventojų skaičių

Paskutiniu metu emigrantai masiškai perka naujos statybos butus ir juos išnuomoja – greičiausiai dauguma jų planuoja grįžti į Lietuvą išėję į pensiją.

Tai ko gero sušvelnins suminius migracijos rodiklius, ir bendras Lietuvos gyventojų skaičius mažės kur kas lėčiau, nei jaunimo. Gali netgi būti, kad pačios pesimistiškiausios Europos Komisijos prognozės nepasitvirtins ir 2030 m. tėvynėje dar gyvens daugiau, nei 2,3 milijono lietuvių.

Tačiau panašu, kad 2030 m. Lietuvoje nesusirinks nė 15 tūkstančių pirmokų, o tai jau reiškia mirtį – tauta praras netgi galimybę atsitiesti.

Ir todėl ypač šlykštu klausytis, kaip visokie „analitikai“ mus guodžia, kad imigracija vis daugiau kompensuoja emigraciją. Aišku, gerai, kad grįžta nors pagyvenę lietuviai, tačiau tik cinikai „ekspertai“ gali tvirtinti, kad tai kompensuoja Lietuvą paliekančius jaunus žmones, galinčius gimdyti ir auginti vaikus.

„Analitikai“ su „politologais“ tiesiog užkalba žmonėms dantis

Kyla natūralus klausimas: kodėl neskambina pavojaus varpai? Atsakymas paprastas: NĖRA KAM skambinti.

Lietuvos valdžią sudaro beveik ištisai vagys ir ant Lietuvos seniai spjovę karjeristai. Lietuvai neabejingi žurnalistai seniai išguiti iš LR žiniaspaudos ir dauguma emigravę.

Absoliučią daugumą „autoritetingų“ nuomonių ir komentarų pateikia vadinamieji „ekspertai“ – žmonės, kurie gauna algą visų pirma už tai, kad kabina žmonėms makaronus.

Juk žymieji LR žiniaspaudos „analitikai“ – tai faktiškai bankų viešųjų ryšių agentai, kurių pagrindinė funkcija – įtikinti žmones ir valdžią elgtis taip, kaip naudingiausia bankams.

Todėl „analitikai“ vėl ir vėl mums skiedžia, kad viskas gerai, kad niekas negresia, kad ekonomika vis sparčiau augs – nors visiškai aišku, kad yra atvirkščiai.

Pirmokų skaičius akivaizdžiai rodo, kad jau dabar esame beviltiškoje padėtyje. O jeigu dar kartą pasidarys labai blogai, ir ūkis vėl pradės greitai smukti?

Tiesiog jie gauna pinigus už tai, kad savo paistalais įtikina žmones lįsti į skolas renovuojant beviltiškus namus, laikyti indėlius, kaupti pensijas bankų fonduose ir priimti kitus akivaizdžiai ekonomiškai kvailus, tačiau bankams naudingus sprendimus.

Panašiai ir su „politologais“. Jei valdžia, ES ar koks nors fondas užsako vienokį ar kitokį „tyrimą“, tai reiškia, kad „politologai“ turi pateikti užsakovams naudingas išvadas.

Jei koks nors politologas kada nors ištirs ką nors nepriimtino vyriausybei ar kitam užsakovui ir dar tai viešai paskelbs – kaip mat susigadins savo „reputaciją“, jo „projektų“ niekas nebefinansuos, ir politologas taps eiliniu bedarbiu.

Todėl, nors tautos galas jau čia pat, „analitikai“ su „politologais“ ir kitais „ekspertais“ vėl ir vėl sutartinai giria emigraciją, aiškina, kad turime džiaugtis mažėjančiu bedarbių skaičiumi ir iš užsienio grįžtančiais patirties įgijusiais specialistais.

Optimizmui nėra jokio pagrindo

Akivaizdžiai veidmainiški ir „ekspertų“ samprotavimai apie gerėjančią ekonominę situaciją bei ateities perspektyvas. Ūkio augimas lėtėja, o bręstanti nauja pasaulinė finansų krizė kelia vis didesnį pavojų nuo eksporto visiškai priklausomai Lietuvos ekonomikai.

Pirmokų skaičius akivaizdžiai rodo, kad jau dabar esame beviltiškoje padėtyje. O jeigu dar kartą pasidarys labai blogai, ir ūkis vėl pradės greitai smukti?

Reikėtų kažkokio esminio valstybės politikos posūkio, kardinalaus požiūrio į žmones pasikeitimo.

Dabar jau susiformavo tipiniai emigracijos maršrutai, ir mokyklų absolventai bei studentai išvažiuoja ištisomis klasėmis ar grupėmis, globojami Anglijoje ar Airijoje gyvenančių tėvų ar giminaičių.

Tereikia nedidelio postūmio – pavyzdžiui didelio ES subsidijų iš struktūrinių fondų sumažinimo, galinčio sukelti biudžeto krizę ir didelį mokesčių pakėlimą, kas realiai gresia 2021 m. – ir vėl prasidės masinė lietuvių evakuacija, po kurios jau nebebus kam atsigauti.

Ko gero jau per vėlu

Seimūnų deklaracijos apie 3,5 milijono lietuvių Lietuvoje po 10 metų tiesiog verčia vemti – juk faktiškai visa pastarojo meto valdžios politika ne mažina, o tiesiogiai skatina emigraciją.

Reikėtų kažkokio esminio valstybės politikos posūkio, kardinalaus požiūrio į žmones pasikeitimo.

Tačiau lietuvių tautos nykimas jau taip įsibėgėjo, kad netgi nebelabai aišku, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis.

Galbūt sekanti valdžia dar turi šansą kažką pakeisti, nors kažkiek pristabdyti neišvengiamai artėjančią katastrofą? Ko gero jau per vėlu.

Lietuvių tautos laidotuvės įsibėgėja, ir greičiausiai po keliasdešimties metų jos jau nebebus. Vadinamoji „Lietuvos Respublika“ pavirto pačiu tikriausiu mūsų tautos karstu, ir nešti jį jau pradėjo mūsų pirmokai.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas