Lietuvos Respublika – ES konvergencijos čempionė

Kiek atsimenu, prieš 13 metų pagrindinis paaiškinimas, kodėl mes vis dėlto stojame į Europos Sąjungą (nors buvo pasižadėta uždaryti atominę elektrinę ir t.t.), praktiškai buvo: „mes tapsime Europa!“

„Tapimas Europa“ prasidėjo iš karto po įstojimo: visos partijos, visi euroagitatoriai puolė dalintis vadinamųjų sanglaudos fondų. Dabar jau sunku suskaičiuoti, kiek dešimčių milijardų išsivogta – vien tik iš elektrinės uždarymui skirtų pinigų „kažkur pradingo“ kokie keliolika milijardų litų.

Vis dėlto, kaip reikiant pagalvojęs, netgi aš, kaip kažkada vienas „didžiausių“ Lietuvos euroskeptikų, esu priverstas pripažinti, kad euroagitatoriai neapgavo bent jau dėl vieno dalyko: Lietuva ko gero sparčiausiai iš visų integruojasi į vieningą Europą. Gal netgi tapome eurokonvergencijos lyderiais?

Prieš euroreferendumą buvo iškilmingai žadama, kad greitai pasivysim ir pralenksim Airiją. Tačiau greitai paaiškėjo, kad būtų netauru konverguoti tik su viena ES šalimi – dabar jau galutinai išryškėjo mūsų konvergencijos partneriai visose pagrindinėse gyvenimo srityse. Kai kuriuos iš jų jau seniai aplenkėme!

Gyventojų skaičiumi artėjame prie Estijos

Žmonės – viena didžiausių nūdienos problemų. Dabar demografinė politika jau galutinai nusistovėjo, ir nebelieka jokių abejonių, kad po keliolikos metų ir mes, ir Estija turėsime maždaug po 2 milijonus gyventojų.

Tiesa, 2030 metais darbingo amžiaus lietuvių nebeliks ir milijono – čia galėsime konverguoti Liuksemburgo link. Tuo ir žavi eurointegracija – gali susirasti vis naujų ir naujų sanglaudos partnerių!

Ekonomiškai lygiuojamės į Bulgariją

Nors Lietuvos BVP rodikliai ir rodo, kad esame vieni iš turtingesniųjų, pagal vidutinę algą ir žmonių perkamąją galią užtikrintai panašėjame į Bulgariją.

Juk tai graži šalis, prie šiltos jūros – akivaizdu, kad dar po kelių metų daugumos lietuvių ir bulgarų gyvenimo lygis susivienodins.

Maisto produktų kainomis artėjame prie Švedijos

Dar ne taip seniai lenkai masiškai važinėdavo į Lietuvą pigesnių prekių, ypač maisto produktų. Tačiau Europos Sąjungoje kainos pas mus ir Lenkijoje pradėjo konverguoti tokiu greičiu, kad dabar savo pietinius kaimynus jau palikome toli užpakalyje.

Tie lietuviai, kurie dažnai lankosi Vokietijoje, turbūt pastebėjo, kad pirmo būtinumo prekių srityje jau kuris laikas nukonkuravome ir vokiečius. Tiesa, kol kas dar atsiliekame vaisių ir daržovių kainomis, bet jau matosi, kad neilgam.

Dabar jau sparčiai konverguojame su Švedija, ir panašu, kad po metų kitų galėsime didžiuotis nors vienoje srityje pagaliau pasiviję skandinavus.

Keliais susilyginome su Latvija

Tarybiniais laikais didžiavomės – turėjome vienus geriausių kelių Rytų Europoje. Įvažiavęs į Lenkiją, jauteisi kaip iš Europos patekęs į Aziją.

Žinoma, vyriausybė nusprendė, kad riesti nosis negražu kaimynų atžvilgiu – tad keliams skirti pinigai visiems laikams tapo vienu pagrindinių visų politinių ir nepolitinių partijų vogimo objektų.

Rezultatai akivaizdūs – dabar, įvažiavęs iš Lenkijos į Lietuvą, pasijunti kaip netikėtai iš miesto patekęs į kaimą. Vietoj lygaus asfalto – duobės, žiemą – neretai grynas ledas.

Užtai prie Kalvarijų pasitinka stendas, informuojantis, kiek pažeidėjų LR policija nubaudė ir kiek tūkstančių eurų baudų surinko. Tarybų Lietuva su jos tuometiniais keliais dabar jau atrodo kaip kažkokia nereali stebuklinė pasaka.

Užtai mūsų niekas neprisiveja!

Jei geriau pagalvosime, tai juk dar tiek daug sričių, kuriose sėkmingai konverguojame su savo sesėmis iš Europos Sąjungos!

Ir nepaisant to, juk tiek daug kur esame vienvaldžiai ne tik ES, bet ir visos Europos ar net pasaulio lyderiai! Emigracija, savižudybės, vyrų mirtingumas, paskendusiųjų skaičius ir taip toliau, ir taip toliau…

O kur dar socialinė atskirtis! Pagal skurstančiųjų skaičių greitai nebeturėsime lygių. O pergalinga kova su korupcija!

Akivaizdu, kad galime visiškai pelnytai didžiuotis savo europietiškąja Lietuvos Respublika, savo Prezidente, Premjeru, partijų vadovais, teisėjais, ir prokurorais. Mūsų vis mažiau kyšių beimančiais policininkais ir, žinoma, narsiaisiais mūsų kariais, didvyriškai aukojančiais gyvybes nelygioje kovoje su šalčiu ir klastingosiomis erkėmis.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas