Bubilas – bičių ir medaus dievas

Bubilas – lietuvių medaus ir bičių dievas. Bubilui aukodavo medų, kad bitės geriau spiestų.

Pasak Strijkovskio, žmonės Bubilą garbino, sėdėdami prie krosnies. Žynys laikydavo rankoje naują indą, pilną medaus, maldas pabaigęs, garsiai sušukdavo, tą indą trenkdavo į krosnį, kad subyrėtų į šukes ir prašydavo Bubilą, kad bitės gausiai spiestų.

Algirdas Julius Greimas lygino Bubilą su tranu, teigė, kad Bubilas sudarė porą su bičių deive Austėja. A. J. Greimas ir Marija Gimbutienė įžvelgė Bubile smaguriautojo, vilioklio, ištvirkautojo įvaizdį.

Vėlesniuose šaltiniuose Bubilas įvardijamas bitininkystės ir aludarystės globėju, aprašomas kaip smagus apvalus jaunuolis su rageliais ir medaus statinaite, tapatinamas su Ragučiu – senovės lietuvių raugo, rūgimo (ypač alaus) dievu.