Patrimpas – senovės prūsų upių ir šaltinių, pavasario ir jo derlingumo, vaisingumo, javų, karo sėkmės dievas, greičiausiai garbintas XVI a. Pirmą kartą paminėtas 1418 m. Varmės vyskupo laiške popiežiui kaip Natrimpas (kartu su Patulu).
Pasak vokiečių kronikininko S. Grunau (XIV a.) Patrimpas yra vienas iš 3 aukščiausiųjų prūsų dievų. Patrimpas kartu su Patulu ir Perkūnu sudarė trejybę, vaizduojamą prūsų vėliavoje. Dievų trejybėje jis stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą, gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus.
Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais su varpų vainiku ant galvos. Manoma, kad toks įvaizdis formavosi sutapatinant su Trimpa, derlingumo globėju.
S. Grunau vadina Patrimpą ir karo pergalių, sėkmės ginčuose ir pan. dievu. Patrimpo garbei, pasak S. Grunau, buvo žudomi maži vaikai, liejamas žmogaus kraujas prieš prūsų pagrindinę šventvietę (Rikojotą) augantį ąžuolą, o jo kamiene išskobtose nišose esą laikyti Perkūno, Patrimpo ir Patulo atvaizdai; patrimpo ženklas buvo gyvatė (manoma, žaltys).
Teksto komentarai