dimstipatis lietuvių mitologijoje
Mitinės Būtybės‎

Dimstipatis globoja namų ugnį

Dimstipatis – lietuvių mitologinė būtybė, šeimynos, namų židinio ir sodybos sergėtojas, ugnies globėjas.

Pirmą kartą minimas (kaip Dimstipan) 1583 m. jėzuito Jokūbo Lavinskio. Jis rašė, kad Dimstipatį garbinę aukštaičiai, jam atlikdavę aukojimus. 1604 ir 1605 m. Dimstipatis minimas jėzuitų ataskaitose. XVIII a. Dimstipatį paminėjo kunigas Stanislovas Rostovskis. Šiuose šaltiniuose teigiama, kad Dimstipačiui buvo aukojamos įvairios aukos. Žmonės kartą per metus keldavo puotą ir šiam dievui aukodavo dvi juodas vištas, kurias suvalgydavo, o kas likdavo – kaulus, paplavas, išplovus puotos indus – supildavo į židinį ir sudegindavo. Kiti laiko jį šeimininkių dievu, kuriam pačios šeimininkės aukoja kiaulaitę: ją laiko moterys, stovėdamos ratu, o paskerdžia vyriausioji, po to kiaulaitės mėsą suvalgo. Be to, stropiai žiūrėjo, kad tos puotos likučių neliktų kitai dienai, mat taip reikalavo tikėjimas.

J. Basanavičius ir J. Balys Dimstipatį pagal vardo etimologiją (dimstis – kiemas, sodyba, ūkis, pats – viešpats) laikė kiemo valdovu; jo funkcijos – ugnies globa, sietina su namų židiniu ir vaisingumu, o šeimininkių (ne visų moterų, o tik sodybos svarbiausių ir vyriausių moterų) Dimstipačiui atliekamos apeigos jį kvalifikuoja kaip namų, sodybos dievą. Taigi, jis galėjęs būti visų namų dvasių valdovas. A. J. Greimas tapatino Dimstipatį su M. Pretorijaus minimais dievais Žemėpačiu ir Žemininku bei su Ipatijaus metraštyje minimu Nunadieviu. W. E. J. Mannhardtas teigė, kad Žemėpatis (Žempatis) kaip atskiro žemės sklypo, žemės vaisingumo dievas ilgainiui virto Dimstes patis – sodybos ponu, atitinkančiu latvių mājas kungs – sodybos, su jai priklausančiais laukais, šeimininką.

Apie autorių

Lietuviais.lt

Lietuviais.lt

Lietuvių mitologija susijusi su įvairiomis dievybėmis, dvasiomis ir mitinėmis būtybėmis, kurios, kaip buvo tikima, valdo įvairius gamtos, žmogaus gyvenimo ir visatos aspektus. Šios būtybės dažnai siejamos su gamtos elementais, pavyzdžiui, miškais, upėmis, kalnais ir dangaus kūnais. Šioje svetainėje galite plačiau apie tai sužinoti.

Teksto komentarai

Komentuoti