Kunigas

Kunigas

– kilnus žmogus, vadas, lyderis, kunigaikštis.

Šiuo metu lietuviai verčiami vartoti kone tūkstančio metų senumo žodį kunigas Romos katalikų bažnyčios (arba ir evangelikų) šventikams vadinti.

Didysis kunigas Gediminas

Kunigas – senas geras lietuviškas žodis, ir tik jį prievarta uzurpavus katalikų šventikams, išgalvotas kunigaikštis.

Toks žodžio kunigas vartojimas įtvirtina tiesioginę religinę diskriminaciją

Katalikų bažnyčia pavertė lietuvių kalbą religinio diskriminavimo įrankiu

Nuo 14 a. pabaigos Lietuvoje nevaržomai siautėjo Romos katalikų bažnyčia.

Katalikybė buvo visaip aukštinama, katalikai turėjo daug privilegijų, o visos kitos religijos buvo beatodairiškai žeminamos, jas išpažinusieji – persekiojami, neretai kankinami ar netgi deginami ant laužo.

Katalikų žyniai turėjo neribotą valdžią ir ja naudojosi formuodami rašomąją, o taip pat ir šnekamąją lietuvių kalbą. Būtent jie privertė lietuvius naudoti senovinį žodį kunigas (kilmingasis, kunigaikštis, karo vadas) katalikų šventikams (vienos religijos dvasininkams) vadinti.

Tuo tarpu lietuviečius (baltų tikėjimo išpažintojus) katalikų žyniai vertė vadinti pagonimis, stabmeldžiais ir panašiais akivaizdžiai žeminančiais žodžiais.

Po šimtmečių prievartos visi minėtieji žodžiai taip įsitvirtino katalikų kalbėsenoje, kad pati oficialioji „tradicinė“ lietuvių kalba tapo diskriminuojančia.

Religinė diskriminacija nesustojo tarybiniu laikotarpiu

Tarybiniais laikais irgi buvo įprasta aukštinti krikščionybę – marksistai ją suvokė kaip pažangiausią religiją, kadangi 1) Stalinas buvo studijavęs religinėje seminarijoje ir 2) krikčioniškosios bažnyčios buvo vertinamos kaip idealus istorinis stambaus kapitalo įrankis, padėjęs nuskurdinti dirbančiuosius iki tokio lygio, kad šiems teliko organizuoti revoliucijas.

Dalis katalikų šventikų bendradarbiavo su tarybų valdžia, dirbo KGB agentais ir informatoriais – tad, nepaisant oficialiojo ateizmo, ir tarybiniais laikais Katalikų bažnyčia buvo privilegijuota, tarp lietuvių sklisdavo legendos apie katalikų „kunigus – milijonierius“.

Todėl tarybiniais laikais religinė diskriminacija neišnyko ir toliau atsispindėjo lietuvių kalbos leksikoje.

Katalikai vėl siautėja Lietuvoje

Paskutiniu metu Katalikų bažnyčia vis labiau suauga su korumpuotąja Lietuvos valdžia, ne katalikai vis labiau ir labiau diskriminuojami

Ne katalikų diskriminacija atsispindi ne tik valstybės ritualuose, tokiuose, kaip valstybinės šventės, ceremonijos, renginiai ir pan. – patsai viešasis lietuviškas kalbėjimas tiesiogiai žemina ne katalikus.

Oficialiojoje kalboje ir ypač žiniasklaidoje Bažnyčia reiškia Katalikų bažnyčią, tikintieji – katalikus, kunigas – katalikų šventiką, panašiai, kaip ir kruvinaisiais katalikų viešpatavimo Viduramžiais.

Vietoj kunigo – šventikas, dvasininkas, žynys

Dabar, kai Lietuvoje vėl įsitvirtina atvira religinė diskriminacija, yra iš tikrųjų šlykštu ir žema vadinti senoviniu žodžiu kunigas vėl Lietuvą ir lietuvių tautą pamynusios Katalikų bažnyčios šventikus.

Juk lietuvių kalboje yra daug neutralių žodžių, tokių, kaip šventikas, dvasininkas arba žynys, kulto tarnautojui pavadinti.

Šie žodžiai tiesiog perduoda informaciją, kai tuo tarpu žodis kunigas katalikų (ar Vakarų krikščionių) šventiko prasme – yra tikras istorinio katalikiškojo pasipūtimo, tradicinės Romos Katalikų bažnyčios paniekos kitiems tikėjimams simbolis.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com