Lietuviški dievai yra artimi latviškiesiems, o taip pat ir krikščionių jau sunaikintų prūsų, jotvingių ir kitų baltų tautų dievams, panašios buvo ir jų šlovinimo apeigos.
Taigi lietuviškieji dievai yra baltiškieji dievai, o lietuviškasis tikėjimas lietuvietybė yra baltiškojo tikėjimo dalis, taip pat kaip ir latviškasis tikėjimas.
Lietuvoje įsitvirtinus Romos katalikų bažnyčiai, katalikai pradėjo persekioti lietuviečius. Lietuviškųjų dievų garbinimas buvo laikomas nusikaltimu.
Lietuviečiai negalėjo netgi viešai susirinkti, apeigos buvo atliekamos naktį, nuošaliose vietose, toli nuo katalikų žynių akių.
Tokiomis sąlygomis oficialiai pripažintos lietuvietiškos bendruomenės egzistuoti iš principo negalėjo.
Dėl tų pačių priežasčių lietuvietybė negalėjo egzistuoti ir tuo metu, kai Lietuva buvo Rusijos provincija, ir Tarpukariu, kai net krikščionys evangelikai kentėdavo nuo katalikų teroro. Nebuvo galimybių legalizuotis ir tarybiniais laikais.
Tačiau lietuvietybė neišnyko. Lietuviai išsaugojo savo protėvių tikėjimą jo viešai nedemonstruodami. Tiek 15 a., tiek 18 a., tiek dabar dalis lietuvių išliko ištikimi lietuviškiesiems dievams.
Jie vadindavo save katalikais, vaikščiodavo į bažnyčią, nes kitaip nebūtų galėję išlikti tikri katalikai nebūtų leidę jiems išgyventi. Tačiau širdyje jie garbino būtent ne svetimšalį krikščionių dievą, o lietuviškuosius dievus.
Lietuvos dievai nereikalauja ištikimybės demonstravimo, kaip krikščioniškasis dievas, kurio pasekėjai turi visko išsižadėti ir viešai nusižeminti prieš jo žynius.
Kaip ir budistams, lietuviečiams svarbu ne viešas pozavimas, o tikėjimas ir teisingumas gyvenime švari sąžinė. Geras lietuvietis yra visų pirma doras lietuvis, kuris neišduoda Lietuvos.
Dabar Lietuva kenčia nuo katalikiškojo teroro, lietuviams tenka pasivadinti katalikais tam, kad jų neišmestų iš darbo, prie jų nesikabinėtų kaimynai ir jų vaikai galėtų ramiai mokytis katalikų neretai dominuojamose mokyklose.
Lietuviečiai, kaip ir daugelis kitų religijų atstovų, yra visaip pravardžiuojami vadinami stabmeldžiais, pagonimis ir pan., o taip pat begėdiškai diskriminuojami dabartinės Lietuvos valstybės, pilnai pajungtos Katalikų bažnyčiai.
Tačiau ateis laikas, kai nevaržomas katalikų viešpatavimas baigsis ir tada lietuviečiai pamirš per šimtmečius išsiugdytą įprotį slėpti savo tikėjimą nuo netolerantiškųjų katalikų.
Jau dabar dalis išsaugojusių lietuvietybę lietuvių jungiasi prie Romuvos bendruomenės ar tiesiog nieko nebijodami vadina save lietuviečiais.
Prisiminiau 2016-04-18 16:32:23
Giedriui. Vis kartas nuo karto ieškau tąsos apie lietuvybės mokymą, kurį skleidė pmaždaug prieš 22325 metus tokia lektorė Anželika Tamaš. Ji sakė kad lietuvių pasaulėjauta, pasaulėžiūra ir geometrija, astronomija, matematika ir kitos žinios buvo surašyta į krivių knygą, perduodamą krivių vaikaičių iš rankų į rankas. epašto adresas yra giedriui,.po to ženklas eta ir tada lietuviais.ltisi mokymai iki tol būdavo išmokstami ir per vaikaičius perduodami iš lūpų į lūpas. Ji tikrsai žinant, kad tokia knyga, kai ji buvo surašyta ranka, buvo atimta ir paslėpta Maskvoje dar Stalino laikais. Tuomet žinijos lektoriume jos paskaitose salė buvo perpildyta žmonių. Tačiau jokios informacijos neberandu. O ji braižė ir dėstė matematikos, algebros filosofijos mokymus, skaičiuokles, agronomijos žinias, spalvų banginį poveikį. Gal ką girdėjote? Po to ji staiga dingo. Gal atsileptų žmonės kur buvo jos pakaitosegal turi kas užrašus?
Vygantas 2014-07-01 19:45:54
Pagonybe tai ne tik tikejimas.Tai tikros laisves pojutis ir meile tikrumui aplink mus, tai neapsakoma laime myleti gamta ir uztai nieko neprasyti mainais!
gintas 2013-09-25 21:47:54
Brangieji, nėra ir nebuvo jokios tik lietuviškos pagonybės ar religijos. Tas senasis lietuviškas tikėjimas,gal daugiau yra pasaulėžiūra ir yra bendra visom senovinėm tautom.Taip kaip nėra lietuviškos krikščionybės ar kokios prancūziškos yra tiesiog krikščionybė su savo pakraipom, taip ir pagonybė buvo visiems bendra tame tarpe ir lietuviams.
Laura 2013-07-11 12:41:11
Hm, netycia aptikau sita portala, ir susimasciau... Augau su savo prosenele, kuri buvo uoli katalike ryta vakara poteriaudavo, sekmadieniais eidavo i baznycia arba skaitydavo misias namuose... Taciau viskas pasikeisdavo, kai ieidavome i miska (o tia budavo daznai, kiekviena diena, nes gyvenome prie miesko, ir vsara visada grybaudavome, uogauvome). Tiek pasakojimu apie zalcius, kaukus, bildukus, laumes niekur nesu skaiciusi... Ypac ispudi padare pasakojimai apie dievuti Austara, sauganti sielas ir deive Verdene, priziurincia visus misko vandenelius.. Uzaugus pavadinau taip savo vaikus, bet juokinga, info randu apie tokius dievus mazai, Verdene apskritai niekur neminima :( Nejau viskas buvo isgalvota? :(
petras 2013-05-25 07:56:58
uzjauciu pagonis jie tokie puolami, o katalikai visai suizulejo lipo ant sventos pagonims vietos satrijos kalno atsvesti zemaitijos kriksto 600 m.jubilieju
