Giraitis (Girstis) senovės lietuvių mitologijoje – giraitės dievas. Vardas kildinamas nuo žodžių „giria“, „giraitė“. Dievą mini M. Pretorijus, jis Girstį vadina miško dievu ir gretina su romėnų Silvanu. Analogškai kaip ir M. Pretorijus jį apibūdina ir J. Brodovskis, o P. Ruigys teigia, kad tai „pagonių miško dievas“ ir gretina su romėnų faunu, graikų satyru.
Girstis dažnai lyginamas su romėnų dievu Silvanu, kuris yra miško ir laukų dievas. Taip pat jis gali turėti panašumų su graikų satyru ir romėnų faunu, kurie yra miško ir gamtos dievai.
Girdėjau pasakojimų, kad senovėje žmonės rinkdavosi šventose vietose kuriose buvo atliekami ritualai ir apeigos Giraičiui garbinti. Tai dvasinės reikšmės vietos, kur žmonės galėjo bendrauti su gamta, atnešti dovanų (aukas šiam dievui) ir prašyti miško dievybės pagalbos bei globos.
Teksto komentarai