Kai kurie tradicijų puoselėtojai siūlo švęsti ne Šv. Valentino dieną, o lietuvių meilės deivės Mildos dieną, švenčiamą gegužės 13 d. kai visa gamta prisipildo...
Žymė - Miškas
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo ir sveikatos dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas...
Giraitis (Girstis) senovės lietuvių mitologijoje – giraitės dievas. Vardas kildinamas nuo žodžių „giria“, „giraitė“. Dievą mini M. Pretorijus, jis Girstį...
Lazdona – lietuvių mitologijoje riešutų (lazdynų) deivė. Ji globojo labai svarbų senovės žmogui medį – lazdyną – auginantį riešutus. Deivę mini J. Lasickis, ją...
Bubilas – lietuvių medaus ir bičių dievas. Bubilui aukodavo medų, kad bitės geriau spiestų. Pasak Strijkovskio, žmonės Bubilą garbino, sėdėdami prie krosnies...
Austėja lietuvių mitologijoje – spėjama bičių ir žydinčios augalijos deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja. Ši numanoma deivė minima...
Gabija – lietuvių ugnies deivė. Kartais vaizduojama zoomorfiniu katės ar paukščio pavidalu. Vėliau Ugnies deivė buvo vaizduojama moterimi, apsirengusia...
Laima – likimo lėmėja. Laimai melsdavos besilaukiančios ir besiruošiančios gimdyti. Moterys žinojo, kad Laima lemsianti ne tik gimimą, bet ir tolesnį likimą...
Medeina – tai senovės lietuvių miškų, sengirių ir laukinių žvėrių globėja. Manoma, kad kasmet pirmasis sumedžiotas gyvūnas buvo aukojamas Medeinai. Pasak...
Patulas dar kitaip Pikulas, Pikuolis – trečiasis prūsų trejybės dievas, pirmą kartą paminėtas 1418 m. Varmės vyskupo laiške popiežiui. Jis susietas su...
Žaltys – namų židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Jis buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju. Žaltys buvo...
Medžiai svarbūs žmonių gyvenime. Senovėje jie žmonėms teikė prieglobstį, gydė, šildė… Ir dabar su medžiais draugaujame. Ąžuolas – visiems nuo vaikystės...