Kai kurie tradicijų puoselėtojai siūlo švęsti ne Šv. Valentino dieną, o lietuvių meilės deivės Mildos dieną, švenčiamą gegužės 13 d. kai visa gamta prisipildo...
Žymė - Gamta
Dievas – senovės lietuvių aukščiausiasis ir vyriausiasis dievas laikytas pasaulio sutvėrėju. Dievas yra tvarkos pasaulyje kūrėjas bei dorovės saugotojas...
Ganiklis – lietuvių ganyklų ir piemenų dievas, kurį mini M. Strijkovskis 1582 m. Vardo etimologija kildinama nuo žodžių „ganyti“, „ganykla“. Strijkovskis jį...
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo ir sveikatos dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas...
Giraitis (Girstis) senovės lietuvių mitologijoje – giraitės dievas. Vardas kildinamas nuo žodžių „giria“, „giraitė“. Dievą mini M. Pretorijus, jis Girstį...
Lazdona – lietuvių mitologijoje riešutų (lazdynų) deivė. Ji globojo labai svarbų senovės žmogui medį – lazdyną – auginantį riešutus. Deivę mini J. Lasickis, ją...
Kalvelis (Mitinis Kalvis) senovės lietuvių mitologijoje buvo Perkūno pagalbininkas, sietas su ugnimi ir vandeniu, stebuklingų ginklų, Saulės, Mėnulio kalėjas...
Dimstipatis – lietuvių mitologinė būtybė, šeimynos, namų židinio ir sodybos sergėtojas, ugnies globėjas. Pirmą kartą minimas (kaip Dimstipan) 1583 m. jėzuito...
Vaižgantas – senovės lietuvių linų ir kanapių globėjas, skatinantis augmenijos augimą ir derlių. Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą, tik...
Bubilas – lietuvių medaus ir bičių dievas. Bubilui aukodavo medų, kad bitės geriau spiestų. Pasak Strijkovskio, žmonės Bubilą garbino, sėdėdami prie krosnies...
Austėja lietuvių mitologijoje – spėjama bičių ir žydinčios augalijos deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja. Ši numanoma deivė minima...
Žemėpatis, senovės lietuvių žemės, derliaus, ūkio ir namų dievas. Jis globojo sodybas, trobesius, gyvulius. Žemėpatis gali būti deivės Žemynos vyras arba...
Bangpūtys – vakarų lietuvių ir senųjų prūsų jūros dievas. Laikytas piktąja vandenų dvasia. Matas Pretorijus (apie 1690 m.) pirmą kartą paminėjo bangputtys –...
Velnias (Kaulinis senis) dar vadinimas kipšu, nelabuoju – požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius. Velnias ypač artimai...
Bardaitis (prūsų kalba Bardoayts) – senovės prūsų jūreivystės dievas, jūreivių, žvejų, laivų globėjas. Jam būdavo aukojamos žuvys. 1530 m. Prūsijos, Pamario...
Patrimpas – senovės prūsų upių ir šaltinių, pavasario ir jo derlingumo, vaisingumo, javų, karo sėkmės dievas, greičiausiai garbintas XVI a. Pirmą kartą...
Perkūnas – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas. Dievaitis Perkūnas laikytas galingesniu už daugelį kitų dievų. Kai Dievas sukūrė Perkūną apgyvendino...
Žmonės nuo senų laikų kėlė klausimą, kur glūdi gamtos paslaptis, kas lemia grūdo augimą, kodėl pavasarį ima stiebtis želmenėliai. Gal žemėje slypi mistinė...
Gabija – lietuvių ugnies deivė. Kartais vaizduojama zoomorfiniu katės ar paukščio pavidalu. Vėliau Ugnies deivė buvo vaizduojama moterimi, apsirengusia...
Laima – likimo lėmėja. Laimai melsdavos besilaukiančios ir besiruošiančios gimdyti. Moterys žinojo, kad Laima lemsianti ne tik gimimą, bet ir tolesnį likimą...