Gabija – lietuvių ugnies deivė. Kartais vaizduojama zoomorfiniu katės ar paukščio pavidalu. Vėliau Ugnies deivė buvo vaizduojama moterimi, apsirengusia raudonais drabužiais ar moterimi su sparnais. Krikščionybės laikais Gabija sutapatinta su Šv. Agota.
Ji globojo ne tik namų židinio ugnį, bet ir visą ūkį, gyvulius, moterų darbus, ypač verpimą prie balanos ar žvakės.
Namų židiniui lietuviai ne tik aukojo aukas, bet rūpinosi juo kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi „klodavo“ patalą, guldydavo, paguldę užklodavo, migdydavo.
Galvota, kad ugnis, kaip ir žmogus, po dienos darbo turinti nusiprausti. Todėl šalia židinio būdavo paliekama švaraus vandens. Pakloti ugniai patalą reiškė stropiai sutvarkyti žarijas, o apkloti – apgaubti žarijas pelenais, kad jos ilgai neišblėstų. Jeigu šeimininkė nepaklodavo ugniai patalo ir jos neužklodavo, tai ugnis pykdavo ir kartais išeidavo iš savo šeimininkų namų, t. y. uždegdavo namus. Klojant ugniai patalą būdavo kalbamos maldos Gabijai ir pašoma, kad nepadegtų namų, būtų rami.
Jeigu bekūrenant krosnį iškrisdavo žarijų ar nuodėgulių, tai juos sudėdavo atgal. Iškritusių iš krosnies žarijų nespardydavo kojomis, nes tai buvo laikoma dideliu nusidėjimu. Tikėta, kad įžeista ugnis ima vaikščioti po namus ir sukelia gaisrą.
Žiloje senovėje žmonės manė, kad ugnis turinti akis, o užpilant ją nešvariu vandeniu, akys užkrečiamos. Dažniausiai už tokį nuskriaudimą ugnis stengdavosi atkeršyti. Ugnį buvę galima užteršti ir metant į ją nešvarius daiktus, spjaudant, mindžiojant kojomis ar pan. Užterštą ugnį žmonės privalėjo „prausti“ – šlakstyti švariu vandeniu.
Gabijos ugnis galėjusi ir pati užsiteršti, todėl ją reikėdavo atnaujinti. Senoji židinio ugnis buvo užgesinama ir sukuriama nauja. Tai buvo atliekama per vasaros saulėgrįžos šventes, kai sukuriamas apeiginis laužas. Laužą uždegdavo nauja, švaria, neužteršta ugnimi. Naktį to laužo ugnies atsinešdavo į namus ir iš naujo įkurdavo židinį.
Vasario 5 d. senajame lietuvių kalendoriuje – ugnies deivės Gabijos diena. Šią dieną lietuviai nuo seno kepdavo duoną ir garbino deivę Gabiją.
Teksto komentarai