Valstybės turto fondas VST privatizavime – idiotai, diversantai ar vagystės bendrininkai?

Privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus (VST), Lietuva prarado daugiau nei pusantro milijardo litų.

Ši suma atiteko dabar turtingiausiems Lietuvos verslininkams. Tačiau jie juk neatėjo naktį ir nepavogė valstybės turto.

Vakarų skirstomieji tinklai buvo nupirkti pagal įstatymus, ir visai įmanoma, kad įsigydami juos už kainą, daugiau kaip tris kartus mažesnę už rinkos, vadinamojo „VP dešimtuko“ nariai tiesiog pasinaudojo Vyriausybės, Seimo ir ypač Valstybės turto fondo politikų bei valdininkų nekompetencija.

Apie pastarųjų bukumą ir pastovų Lietuvos interesų išdavinėjimą sklinda legendos. Tačiau ar iš tikrųjų Seimo nariai, ministrai ir milžiniškas algas gaunantys turto fondo biurokratai yra tokio masto idiotai, kad galėtų vien tik iš savo kvailumo šitaip nuvertinti ypač svarbią strateginę Lietuvos įmonę?

Lietuviams, vienos korumpuočiausių pasaulio valstybių piliečiams, nesinori tikėti, kad viskas buvo taip paprasta. Nori nenori, kyla įtarimas, kad politikus ir biurokratus kažkas kažkokiu būdu įtikino specialiai nuvertinti Vakarų skirstomuosius tinklus.

VST turtą įvertino biurokratinė institucija

Vakarų skirstomieji tinklai buvo įvertinti Valstybės turto fondo (VTF). Būtent jo valdininkai nustatė VST kainą.

Valstybės turto fondas nėra nepriklausomų ekspertų asociacija. Jo valdybą skiria Vyriausybė – o tai faktiškai reiškia, kad VTF valdybą sudaro politinėms partijoms ir ypač jų rėmėjams lojalūs asmenys.

Gal būtent tai galėtų geriausiai paaiškinti, kodėl VTF vadinamieji „ekspertai“ įvertino Vakarų skirstomųjų tinklų turtą pusantro milijardo litų mažiau nei nepriklausomi turto vertintojai iš karto po privatizavimo?

VTF „ekspertai“ elgėsi kaip arba visiškai nekompetetingi idiotai, arba kaip diversantai

Iš Valstybės kontrolės išvadų apie Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą:

„1. Valstybinio audito metu nustatyti faktai ir aplinkybės rodo, jog AB Vakarų skirstomieji tinklai nebuvo tinkamai parengti privatizavimui:
1.1. pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimą Nr. 801 „Dėl valstybės turto investavimo ir įstatinio kapitalo didinimo“, AB Vakarų skirstomieji tinklai privatizuota jai neperdavus 28 247 993 Lt vertės bendrovės veikloje naudojamo turto, iš kurio 16 092 371 Lt vertės turtas priklauso valstybei. Šiuo metu nei Ūkio ministerija, nei Valstybės turto fondas neturi duomenų apie dabartinius minėtą valstybės turtą apskaitančius, valdančius ir naudojančius subjektus;
1.2. Turto fondo ir konkurso komisijos veikla lėmė, kad nebuvo perkainuotas ir tiksliai apskaitytas privatizuojamos įmonės AB Vakarų skirstomųjų tinklų ilgalaikis materialusis turtas, taip neužtikrinant tikslios ir patikimos informacijos apie privatizuojamą įmonę, o tai yra būtina skaidraus privatizavimo sąlyga.“

Kas slypi po šiais žodžiais iš Valstybės kontrolės išvados: „Turto fondo ir konkurso komisijos veikla lėmė“? Ar tiktai nekvalifikuotumas ir (galbūt nusikalstamas) aplaidumas?

Ar turto fondo valdininkai yra tiek nekvalifikuoti, kad galėjo apie 2,5 milijardo kainuojančią įmonę įvertinti 3,3 karto mažiau? Ar tai įmanoma?

Deja, Valstybės kontrolė – ne teismas ir negali aiškintis, kas paskatino VTF taip pasielgti, nors susidaro įspūdis, kad tokiu būdu turto fondas (ar jo vadinamieji „ekspertai“) įvykdė dar neregėto masto diversiją – specialiai atėmė iš Lietuvos daugiau kaip pusantro milijardo litų.

Valstybės turto fondas, kaip toks, Lietuvos neapvogė

Vis dėlto, negalime imti ir teigti, kad VTF valdininkai ėmė ir apvogė Lietuvą. Visi Lietuvos prarasti pinigai (bent jau formaliai) atiteko dabartiniam vadinamajam „VP dešimtukui“ su Maksimų liūtu Nerijumi Numavičiumi priešakyje.

Norėdami korektiškai apkaltinti VTF ekspertus vagyste, turėtume įrodyti, kad jiems vienu ar kitu būdu buvo atsilyginta už tuos iš Lietuvos išplėštus pusantro milijardo.

Tada turbūt galėtume VTF valdininkus pavadinti vagystės bendrininkais.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas