Vokieèiai apsipirkinëja daug pigiau uþ mus

Vakar norëjosi vemti nuo þiniaspaudos patyèiø ið „Lidlus“ uþplûdusiø lietuviø. Kas èia blogo bandyti nusipirkti pigesniø prekiø? Tuo labiau, kad „Lidlø“ kainos Europos mastais niekuo neypatingos.

Jei esi priverstas taupyti – AUKÐTOS KOKYBËS pirmojo bûtinumo prekiø Vokietijoje gali ásigyti 1,5-2 kartus pigiau, nei Lietuvoje.

Jau koks pusmetis, kai þiniaspaudà uþplûdo galybë visokiausiø straipsniø apie kainas Lietuvoje ir uþsienyje. Nemaþa jø dalis – akivaizdþiai lenkø prekybininkø uþsakyta propaganda, reklamuojanti konkreèias Suvalkø parduotuves. Dauguma kitø – akivaizdþiai didþiøjø Lietuvos prekybos tinklø uþsakyta kontragitacija.

Kadangi jau beveik 10 metø apsipirkinëju ne Lietuvoje, nusprendþiau irgi prisidëti prie madingiausiosios paskutinio meto temos. Nes kol kas viskas, kà esu perskaitæs, buvo arba akivaizdþiai uþsakomieji straipsniai, arba kartà nuvaþiavusiøjø apsipirkti tautieèiø áspûdþiai.

Vokiðkos kainos kur kas ádomesnës uþ lenkiðkàsias

Praeità savaitæ buvau Vokietijoje ir ta proga uþsiraðiau kai kuriø mano nuomone bûtinø prekiø kainas, kurias pateikiu þemiau. Manau, kad vokiðkos kainos kur kas ádomesnës uþ lenkiðkàsias, nes þiniaspauda apie jas beveik neraðo ir vis cituoja visokius „tyrimus“, teigianèius, kad Vokietijoje kainø lygis kur kas aukðtesnis, nei Lietuvoje.

Akivaizdu, kad su PREKËMIS yra visiðkai ATVIRKÐÈIAI. Paskutiniu metu Vokietijoje daug kas smarkiai atpigo, o Lietuvoje kainos didëjo. Toliau – kainos „Kauflande“ (konkreèiai – parduotuvëje Gubene, netoli nuo Kotbuso). Iðimtis – speltos miltai, kuriuos pirkau vokiðkame „Lidle“.

Visos kainos – pastovios, nors akcijø Vokietijoje irgi netrûksta, taigi daug kà galima nusipirkti ir dar pigiau (pavyzdþiui, praeità savaitæ 250 g puikaus pjaustyto „Gudos“ sûrio kainavo 99 centus).

Neþinau, kaip su receptiniais vaistais (juos paprastai perkame Lenkijoje, kur ðie 2-3 kartus pigesni), bet visokie papildai ir kitos nereceptinës priemonës Vokietijoje 1,5-3 kartus pigesnës.

Vienintelë iðimtis – sviestas, kurio nuolatinë kaina buvo nurodyta 3 € uþ kilogramà, taèiau ir „Aldyje“, ir „Lidle“ ji pastoviai buvo tokia pat, kaip „Kauflande“ su akcija – 2,80 €. (Taigi dabartinë didþioji lietuviðkojo „Lidlo“ sviesto akcija Vokietijoje – normali sviesto kaina. )

Palyginimui pasirinkau maþiausias kainas Vilniaus Nekropolio „Maksimoje“ – neskaitant „Maksimø“ „Г kokybës lygio þenklo „Optima linija“ prekiø. Tokio tipo prekiø, kaip minëtoji „Optima linija“, „Cento“ ar pan. normaliose Vokietijos parduotuvëse tiesiog nebûna (neteko matyti ir Lenkijoje, Èekijoje, Vengrijoje ar Slovakijoje).

Mano nuomone, prekiauti lietuviðkojo „Г lygio prekëmis kaip þmonëms skirtu paðaru taikos metu turëtø bûti grieþtai draudþiama. ( Tiems, kas su tuo nesutinka, siûlau prisiversti iki galo suvalgyti „Optima linija“ ar „Cento“ ledø porcijà. )

Vokiðkø ir lietuviðkø kainø palyginimas

Visos vokiðkos kainos – tikslios, o nemaþa dalis „Maksimos“ kainø – iðvestinës. Kadangi skiriasi ápakavimø svoris ar talpa, turëjau apskaièiuoti, kiek kainuotø vokiðko dydþio pakuotë. Skaièiavau apytiksliai, tad galëjo atsirasti vieno kito cento dydþio paklaidø.

Ir „Maksimoje“ ëmiau neakcijines prekiø kainas. Pateikiau kainø skirtumus tø prekiø, kuriø lietuviðkosios kainos lenkia vokiðkàsias 50 procentø ir daugiau.

Ir daugelis ne maisto prekiø Vokietijoje daug pigesnës

„Maksimø“ savininkai galëtø mëginti man priekaiðtauti, kad pateikiau pigiausias vokiðkas prekes, nors atmeèiau jø „Optima linija“ kaip nekokybiðkas. Jie bûtø visiðkai neteisûs – negi pigiausios vokiðkos prekës garsëja savo aukðta kokybe. Kaþkada netgi teko þiûrëti vokiðkà laidà, kurioje ekspertai tikrino pigiøjø didþiøjø tinklø linijø (maþdaug kaip „Maksimø“ „Favorit“) prekiø kokybæ – ir VISOS populiarios tokios prekës NË KIEK nenusileido paèioms brangiausioms. Skyrësi tik ápakavimas ir etiketës.

Mes jau daug metø naudojame LABAI daug pigiø vokiðkø „Kauflando“ prekiø ir NË KARTO negalëjome NIEKUO nusiskøsti dël kokybës. ( O kiek kartø teko iðpilti ðiukðlyno sàðlavas primenanèias „Favorit“ sorø kruopas! Tiesa, jau kokius 3 metus tokios laimës nebebandëme. )

Aiðku, að èia pateikiau gana ribotà sàraðà. Kokias 5 prekes iðbraukiau, nes „Maksimose“ jø kainos buvo labai panaðios.

Lietuvoje pirkti mësà – loterija, arba bus valgytina, arba ne (t.y. ádirþusi karviena arba senø kiauliø mësa). Tuo tarpu didþiuosiose Vokietijos prekybos tinkluose prastos mësos tiesiog nebûna.

Taèiau kur dar apranga ir avalynë! Minimalø kokybës standartà atitinkantys drabuþiai ir batai Vokietijoje kokius 1,5 karto pigesni. Per akcijas – 2-5 kartus.

Prieð paskutinius Naujus Metus buvau nuëjæs apsidairyti po Vilniaus parduotuves. Nenusipirkau nieko – ir su kalëdinëmis nuolaidomis viskas buvo faktiðkai tas pats, tik kur kas brangiau, nei Vokietijoje ar Lenkijoje.

Panaðiai pasakytina ir apie buitinæ chemijà, higienos prekes, elektronikà. Ir automobilius juk ne ðiaip sau ið Vokietijos á Lietuvà varo.

Neþinau, kaip su receptiniais vaistais (juos paprastai perkame Lenkijoje, kur ðie 2-3 kartus pigesni), bet visokie papildai ir kitos nereceptinës priemonës Vokietijoje 1,5-3 kartus pigesnës

Su ðvieþia mësa – ðiek tiek kitokia situacija. Ji Vokietijoje ðiek tiek brangesnë, taèiau kokybë – NEPALYGINAMA. Lietuvoje pirkti mësà – loterija, arba bus valgytina, arba ne (t.y. ádirþusi karviena arba senø kiauliø mësa). Tuo tarpu didþiuosiose Vokietijos prekybos tinkluose prastos mësos tiesiog nebûna.

Deja, LR þiniasklaidos paistalai apie tai, kad lietuviðka mësa yra geresnës kokybës, nei pas kaimynus, tëra tegul ir patriotinë, bet akivaizdþiai melaginga propaganda. Net ir Lenkijoje reikia gerai paieðkoti kietos mësos, kà jau bekalbëti apie Vokietijà.

Na o ðvieþi vietiniai vaisiai bei darþovës – vienintelë sritis, kur kainomis vokieèiø kol kas dar nepasivijome. Tiesiog visur – tik vokieèiø ûkininkø produkcija, lenkiðkø produktø faktiðkai nëra.

Nenorintys daug iðleisti Vokietijoje apsiperka beveik dvigubai pigiau

Á kainø lentelæ átraukiau dantø pastà jautriems dantims. Jos standartinë kaina visuose vokiðkuose tinkluose – 65 centai uþ 125 ml, o poveikis (kiek galiu spræsti ið asmeninës patirties) – kur kas EFEKTYVESNIS uþ garsiojo „Sensodino“.

Speciali pasta – pirmo bûtinumo prekë; tie, kieno jautrûs dantys, be jos tiesiog negali gyventi. Neieðkantys prabangos vokieèiai uþ jà moka bent dvigubai maþiau, nei lietuviai.

Panaðiai yra su dauguma pirmojo bûtinumo prekiø.

Vokietijoje pilna brangiø ir labai brangiø produktø: „bio“, „eko“, þymiausiø prekiø þenklø (beje, ir jø dauguma paprastai pigesni, nei Lietuvoje). Jei esi nusiteikæs daugiau iðleisti – turi ið ko pasirinkti.

Taèiau jei esi priverstas taupyti – AUKÐTOS KOKYBËS pirmojo bûtinumo prekiø Vokietijoje gali ásigyti 1,5-2 kartus pigiau, nei Lietuvoje.

Kodël statistika taip áþûliai apgaulinga?

Vis dëlto, Lietuvos þiniaspauda pastoviai klykauja, kad pagal „Eurostatà“ pas mus kainos kur kas maþesnës, nei Vokietijoje. Kaip tai ámanoma?

Að manau, kad taip yra dël 3 prieþasèiø. Pirmoji, kaip visi suprantame, – oficialios statistikos klastojimas Lietuvoje, antroji – taikos metu Europoje praktiðkai nevartotini produktai „Maksimø“ ir kitø tinklø lentynose, su „Optima linija“, „Cento“ ar panaðiais þenklais.

Vis tik treèioji prieþastis ko gero svarbiausia. Tai – þmogaus vertë. Vokietijoje þmonës gerbiami ir jø darbas labai vertinamas – t.y. gerai apmokamas. Todël Vokietijoje vis dar kur kas brangesnës paslaugos.

Prekybininkai ko gero nëra patys kalèiausi. Jie, kaip ir mes visi, gyvena toje paèioje „Lietuvos Respublikoje“ – laukinio kapitalizmo, apgaulës ir niekðybës karalystëje, kurioje klesti patys áþûliausieji niekðai, sukèiai, melagiai ir kyðininkai.

Visoks remontas, ðiukðliø iðveþimas, gydymas ir pan. Vokietijoje kainuoja daug brangiau, nei Lietuvoje. Jei nori, kad vokietis tau skirtø savo laiko – turi susimokëti kokius 5 kartus daugiau, nei analogiðkà paslaugà suteikianèiam lietuviui. Pavyzdþiui, 26 eurai uþ paprasèiausià apkirpimà Vokietijoje – itin maþa, akcijinë kaina.

Kadangi ðiukðliø iðveþëjas uþdirba ne 350 € per mënesá, o 5-6 kartus daugiau, tai ir vokieèiui tenka kur kas daugiau mokëti uþ ðiukðliø iðveþimà, ir t.t.

Sudëjus visas 3 minëtàsias prieþastis, gali pasidaryti, kad oficialus bendrasis kainø lygis Vokietijoje pasirodys gerokai aukðtesnis, nei pas mus, taèiau KIEKVIENAS to norintis gali pats ásitikinti (nuvykdamas á Vokietijà ar tiesiog paskaitydamas reklaminius laikraðtëlius internete), kad nenorintiems be reikalo iðlaidauti vokieèiams kokybiðkos pirmojo bûtinumo prekës 1,5-2 kartus pigesnës, nei lietuviams.

Kas kaltas?

Kodël tokia neteisybë? Mes uþdirbame 5 kartus maþiau uþ vokieèius, o parduotuvëje mokame dvigubai daugiau. Laikas sukilti prieð milijardus ið mûsø kraujo sunkianèius prekybininkus?

Manau, kad prekybininkai ko gero nëra patys kalèiausi. Jie, kaip ir mes visi, gyvena toje paèioje „Lietuvos Respublikoje“ – laukinio kapitalizmo, apgaulës ir niekðybës karalystëje, kurioje klesti patys áþûliausieji niekðai, sukèiai, melagiai ir kyðininkai.

Prekybininkai elgiasi pagal vadovëlinius rinkos dësnius: perka kuo pigiau ir parduoda taip brangiai, kaip ámanoma. Jie pastoviai neða kyðius merams, ministrams ir seimûnams – bet juk be kasdieniniø kyðiø Lietuvoje joks padorus verslas neámanomas.

Jau ne viena tarptautinë ámonë yra vieðai pareiðkusi, kad pasitraukia ið Lietuvos dël mûsø ðalá skandinanèios korupcijos, o ðimtai tûkstanèiø besistengianèiø iðlikti sàþiningais lietuviø skursta, þudosi arba emigruoja.

Jau pats didþiøjø prekybos tinklø parduotuviø iðsidëstymas Lietuvos miestuose – akivaizdus visà mûsø ðalá apraizgiusios korupcijos árodymas.

Vis dëlto, didieji prekybos tinklai buvo ir vieni pagrindiniø ðios mëðlo krûvos, kuria dabar pavirto Lietuvos Respublika, kûrëjø. Ádomu, ar tik ne prekybininkai vieni pirmøjø pradëjo „ramstyti“ „Sàjûdþiu“ pasivadinusià KGBistø gaujà?

Vienu metu þmonës kalbëjo, kad vienas prekybos tinklas finansuoja VISAS Lietuvos partijas. Po to – kad pereita prie konkreèiø kyðiø (uþ leidimus statyti parduotuves miestø centruose, nesumokëtus mokesèius ir pan.).

Negali neprisiminti kaip „Maksimos“ ramiai nesumokëjo didþiuliø sumø mokesèiø su lengvatø neágaliesiems pagalba, kaip begëdiðkai supirkinëjo ðimtus tûkstanèiø bomþø balsø referendumo dël stojimo á ES metu.

Jau pats didþiøjø prekybos tinklø parduotuviø iðsidëstymas Lietuvos miestuose – akivaizdus visà mûsø ðalá apraizgiusios korupcijos árodymas. Juk ne ðiaip sau raðo, kad Nerijus Numavièius – turtingiausias Lietuvos þmogus ir kad jis jau neða muilà á uþsiená.

Kà daryti?

Að jau seniai stengiuosi neturëti nieko bendro su mano ðalá griaunanèia ir mano tautà naikinanèia niekðø gauja. Nedalyvauju begëdiðkose „rinkimø“ komedijose. Neturiu nei „Sodros“, nei valstybinio sveikatos draudimo. Apsipirkinëju uþsienyje.

Taèiau to per maþai.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas