.

2019 m. sausio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai įžūliai niekina įstatymus

Vilniaus apygardos teisme visiškai negalioja teisė, netgi teismų darbą konkrečiai reglamentuojantys įstatymai. Nebaudžiami teisėjai begėdiškai tyčiojasi iš beteisių žmonių.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Pamačiau „delfyje“ Prano Kūrio teiginį: Lietuva yra tapusi teisine valstybe – ir vos neapsivėmiau. Paskaičiau komentarus – visuotinis pasipiktinimas. Turbūt niekuo taip nesišlykšti lietuviai, kaip teismais.

Loreta Braždienė
išgarsėjo paversdama Vilniaus miesto apylinkės teismą saugia girtų vairuotojų užuovėja
Loreta Braždienė

Dabar ant įstatymų saugiai spjauna Vilniaus apygardos teismo teisėjai.

Žvilgterėjau į straipsnį – kame gi tas Lietuvos „teisiavalstybiškumas“? Ogi pasirodo teismų „nepriklausomybėje“. Be abejo Kūrį, kaip karjeros teisėją, džiugina tai, kad teisėjai yra tapę visiškai nebaudžiami – neseniai teko skaityti, kaip jį patį skubiai išteisino dėl :-) pasišalinimo iš autoįvykio vietos. O jei Kūrio vietoje būtų buvęs eilinis lietuvis!

Žinoma, yra grupelė žmonių, kurie džiaugiasi vis labiau išsigimstančių teisėjų nebaudžiamumu: kyšininkai, prokurorai, sukčiai, ministrai, vagys, Kūriai ir kiti teisėjai...

Tačiau kitiems tenka susidurti su vis labiau įžūlėjančiais begėdžiais kruvino š. spalvos suknelėmis. Visagaliai teisėjai tyčiojasi, dergia, žemina beteisius eilinius žmones, vis labiau niekina ir pažeidinėja įstatymus, kuriuos ginantys apsimeta.

Skundas Apeliaciniam teismui

Giedrius Šarkanas

Lietuvos apeliaciniam teismui

SKUNDAS
2019-01-09
Vilnius

2018 m. lapkričio 21 d. kreipiausi į Jus prašydamas pripažinti, kad mane apgavo Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir Vat) – teisėjų kolegija: Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė ir Ernestas Rimšelis – nurodydami, kad jų nutartis skirti man psichiatrinę ekspertizę „neskundžiama“. Mano skundas Jums – I priedas, o minėtoji Vat nutartis – 1 priedas prie I priedo. Remdamasis Teisėjų tarybos atsakymu į mano klausimą (2 priedas prie I priedo), prašiau pripažinti, kad turėjau teisę skųsti minėtąją Vat nutartį, o taip pat prašiau atstatyti jos apskundimo terminus, kadangi minėtieji teisėjai mane apgavo naudodamiesi mano teisiniu neišmanymu (neturiu teisinio išsilavinimo) ir mane neskųsti nutarties įkalbėjusio valstybės apmokamo advokato akivaizdžia nekompetencija ar nesuinteresuotumu mane ginti.

Praeitų metų gruodžio 31 d. man paskambino iš Vat ir pranešė, kad galiu atsiimti teisme Vat nutartį nepriimti mano skundo Jums kartu su psichiatrinės ekspertizės išvada. Š.m. sausio 2 d. juos atsiėmiau teisme; 2018 m. lapkričio 26 d. (!) datuotos nutarties (toliau – Nutartis) tekstas – II priedas.

Taigi Nutartimi Vilniaus apygardos teismas (Budrys, Kolyčienė ir Rimšelis) nusprendė nepriimti mano skundo Apeliaciniam teismui, argumentuodami, kad:

1) sprendimai skirti ekspertizes iš principo neskundžiami, kadangi ekspertizė – įrodymų šaltinis;

2) skiriant ekspertizę nebuvo pažeisti mano teisėti interesai ar apribotos mano procesinės teisės.

Akivaizdu, kad abu šie argumentai absurdiški, o antrasis – dar ir begėdiškai melagingas.

Ekspertizė nėra eilinis įrodymų rinkimas, jos skyrimo tvarka nustatyta specialiu BPK straipsniu

Mane pažeminę teisėjai Nutartyje rėmėsi Apeliacinio teismo nutartimi byloje 1N-81-396/2015, kurioje buvo samprotaujama, kad ekspertizė yra 439 BPK straipsnio 2 dalyje nurodytas „įrodymų rinkimas“ ir todėl sprendimai skirti ekspertizes yra neskundžiami. Akivaizdu, kad tokie samprotavimai rodo teisėjų beraštiškumą ar greičiau begėdišką įžūlumą absoliutizuojant LR nusikalstamai išvešėjusias teisėjų „teises“ pažeidinėti įstatymus ir nebaudžiamai tyčiotis iš nuo jų priklausomų žmonių, nes BPK yra detalizuota ekspertizių skyrimo tvarka ir jai skirtas gana didelis (8 dalių) 286 straipsnis. 2 šio straipsnio dalyje nustatyta:

2. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui. Jeigu ekspertas teismo posėdyje nedalyvauja, priimtą nutartį teismas siunčia vykdyti ekspertizės įstaigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertizę. Kartu su nutartimi ekspertui perduodama arba siunčiama ekspertizei daryti reikalinga medžiaga. Prireikus teismas paveda prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingą medžiagą.

Vadinasi, yra nustatyta konkreti ekspertizių skyrimo tvarka, o tai reiškia, kad proceso dalyviai įgyja teisę skųsti šios tvarkos pažeidimus. Pavyzdžiui, skiriant psichiatrinę ekspertizę man, ši tvarka buvo VISIŠKAI IGNORUOTA. Spalio 2 d. posėdyje, kurio pabaigoje 3 teisėjai nusprendė paskirti ekspertizę, buvo pareikšta apie galimybę užduoti klausimus ekspertizei raštu, o kito posėdžio iš viso nebuvo paskirta. Nutartį dėl ekspertizės su jau patvirtintais klausimais, kaip ir įsakymą atvykti ekspertizei, gavau paštu. Mano atvejis ypač aiškiai parodo, kokie absurdiški teisėjų samprotavimai apie tai, kad ekspertizė – eilinis įrodymų rinkimas ir todėl negali būti skundžiama.

Psichiatrinė ekspertizė nėra eilinė ekspertizė ar „įrodymų šaltinis“

Iš kitos pusės, psichiatrinė ekspertizė prilyginama kalėjimui – tam tikram laikui apribojama žmogaus laisvė; nerutinine tvarka priverstinai skiriama psichiatrinė ekspertizė – akivaizdus žmogaus pažeminimas ir paniekinimas, jo tiesioginis įžeidimas, nes išreiškia abejones jo pilnaprotiškumu. Tai vėlgi akivaizdu mano atveju, nes, teisėjų apgautas dėl galimybės skųstis, jau daugiau kaip 3 mėnesius beprasmiai patiriu kardomąsias priemones, turėjau vykti į ekspertizę, praleisti ten visą dieną, parašiau jau keliolika įvairiausių skundų bei kreipimųsi. Pagaliau dėl suvokiamo įžeidimo ir ilgalaikio manęs pažeminimo bei viešo paniekinimo pašlijo mano sveikata. O ką jau bekalbėti apie po kelis mėnesius trunkančias stacionarines psichiatrines ekspertizes?

LR teismai jau beveik 30 metų garsėja ne tik visaapimančia korupcija, bet ir begaline panieka teisei, ypač pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, teisėjų nemokšiškumu, neišsilavinimu ir kartu – begėdišku įžūlumu, cinišku įsitikinimu savo nebaudžiamumu, praktiškai klinikine psichopatija. Pavyzdžiui, Nutartyje (2 psl.) teisėjai įžūliai pamelavo, kad aš dalyvavau teismo „posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas ekspertizės paskyrimo klausimas.“ – nors tokio posėdžio akivaizdžiai iš viso nebuvo. Suvokimas teisėjų kaip visiškai nekontroliuojamų psichopatų dabar Lietuvoje yra pasiekęs tokį lygį, kad nemaža dalis advokatų deklaruoja savo bylose vienareikšmišką pagrindinį tikslą – jokiu būdu „nesupykdyti teisėjo,“ ir, kalbėdami su teisėjais, išlenkia sprandus fiziologiškai tiesiog neįtikėtinomis pozomis.

Tačiau Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimo konvencija (toliau – EŽTK) bei kitos tarptautinės konvencijos garantuoja man ir visiems kitiems asmenims teisę į žmogiškąjį orumą ir nežeminimą bei nesityčiojimą be tikrai svarbių tam priežasčių. Todėl akivaizdu, kad nutartys skirti būtent psichiatrines ekspertizes PRIVALO būti skundžiamos tokiame panieka teisei ir ypač žmogaus teisėms pagrįstame režime, kaip dabartinė Lietuvos Respublika, nes tai – šiuo metu vienintelis būdas nors kažkiek kontroliuoti praktiškai nevaldoma melagių, sukčių ir psichopatų gauja tapusius LR teisėjus, nors kažkiek apginti nuo jų nekontroliuojamos savivalės vis labiau gyvulinamus Lietuvos žmones. Beje, praktiškai identiškos išvados priėjo ir Teisėjų taryba (2 priedas prie I priedo).

Mano teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti

440 BPK straipsnis numato man galimybę skųsti teismo nutartis, jei jomis pažeisti mano teisės ar teisėti interesai. Akivaizdu, kad skiriant man psichiatrinę ekspertizę buvo tiesiogiai ir grubiai pažeistos mano teisės, įtvirtintos EŽTK 3 ir 6 straipsniuose (primenu, kad EŽTK yra tiesioginio galiojimo teisės aktas, aukštesnis už įstatymus).

1) Buvo pažeista mano teisė į teisingą teismą, o pasekmėje – ir susiję mano teisėti interesai

Pagal EŽTT praktiką, 6 EŽTK straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą be kita ko reiškia, kad turi būti užtikrintos mano procesinės teisės.

Priiminėjant 2018 m. spalio 11 d. nutartį paskirti man psichiatrinę ekspertizę ne pagal 286 BPK straipsnyje nustatytą procedūrą, o taip, kaip šovė į galvą Budriui ir jo kolegoms, buvo pažeistos mano procesinės teisės, kad:

a) nutartis būtų priimta teismo posėdyje;

b) klausimai būtų man perskaityti žodžiu;

c) aš galėčiau pasisakyti klausimų atžvilgiu;

d) nutartis būtų priimta teismo pasitarimų kambaryje be pašalinių įtakų ir tikrai kolektyviai.

Akivaizdu, kad mano procesinių teisių pažeidimai sąlygojo ir konkrečių mano teisėtų interesų pažeidimus. Negali nenustebinti ekspertizei galutinai pateikti klausimai, kurių dauguma akivaizdžiai niekaip nesusiję su ekspertize kaip galimu „įrodymų šaltiniu“. Pavyzdžiui, klausimai: ar aš galiu „duoti parodymus“? arba ar man reikia „skirti priverčiamąsias medicinos priemones“? Aš atsisakiau duoti parodymus procese ir liudijau prieš save tik pirmojo 1 instancijos teismo posėdžio metu, kai teisėja Inga Štuopienė tiesioginių grasinimų būdu privertė mane atsakinėti į klausimus prieš mano valią. Vėliau aš nesutikau su tos mano apklausos parodymų naudojimu teisme. Taigi klausimas apie mano sugebėjimą duoti parodymus akivaizdžiai vaidina tiktai dar didesnio manęs pažeminimo, pasityčiojimo iš manęs vaidmenį. Tas pats pasakytina ir apie „priverčiamąsias medicinos priemones“ – nes esu kaltinamas mažareikšmiais nesmurtiniais nusikaltimais.

Jei nutartis būtų buvusi priiminėjama teisėtu būdu ir man būtų suteikta galimybė pasisakyti apie prokuroro pateiktus akivaizdžiai perteklinius klausimus, teisėjai būtų nutartį priiminėję trise, pasitarimų kambaryje, tikėtina, kad bent jau iš ekspertizės užduoties būtų išimti beprasmiški, akivaizdžiai tik su pasityčiojimo iš manęs tikslu pateikti klausimai. Jei man būtų buvusi suteikta galimybė pasisakyti, būčiau galėjęs argumentuoti, jog psichiatrinę ekspertizę galima skirti tik tada, jei yra surinkta pakankamai įrodymų, kad padarytas nusikaltimas ir kad aš jį įvykdžiau. Jei bylą būtų nagrinėję kompetentingi nešališki teisėjai, jie, mano nuomone, neabejotinai būtų supratę savo klaidą ir atsisakę savo ketinimų skirti man psichiatrinę ekspertizę.

Beje, ir pradinė nutartis – baigti posėdį neatsakius į mano teisėtus prašymus ir užsiimti psichiatrinės ekspertizės man skyrimu buvo priimta ne pasitarimų kambaryje, o posėdžių salėje, nepaklausus niekieno nuomonės.

Mano nuomone, tai, kad p.p. Budrys, Kotylienė, Rimšelis ir Leišys galimai yra su manimi susidoroti bet kokiomis priemonėmis nusprendę psichopatai ir jiems nusispjaut ant mano nuomonės apie klausimus ekspertizei, nesuteikia jiems teisės ignoruoti BPK 286 straipsnyje nustatytas ekspertizės procedūras ir mano procesinės teises.

Be to, mano teisė į teisingą teismą buvo pažeista apgaunant mane naudojantis tuo, kad neturiu teisinio išsilavinimo, įrašant į nutartį „Nutartis neskundžiama“ ir advokatui suklaidinant mane išaiškinant man, kad teisėjai elgėsi teisėtai ir skųsti nutarties nėra prasmės, kadangi parašyta, jog ji „neskundžiama“ ir ji nieko nepažeidė.

2) Buvo pažeista mano teisė į mano orumo nežeminimą

EŽTK 3 straipsnyje įtvirtinta mano teisė į mano orumo nežeminimą. Nors psichiatrinė ekspertizė kaip tokia nebūtinai yra žeminanti, tačiau jos skyrimas nei iš šio, nei iš to rodo, kad abejojama žmogaus sveiku protu, taigi akivaizdžiai yra jo orumo pažeminimas.

Iš to, kad teisėjai iš viso neargumentavo kodėl nusprendė skirti ekspertizę, darytina akivaizdi išvada, kad juos tai paskatino ne mano nelogiškas elgesys, o emocinis siekis su manimi susidoroti po to, kai aš išreiškiau protestą dėl Vilniaus apygardos teisme esančios religinio kulto įstaigos ir pareikalavau dėl jos buvimo akivaizdaus prieštaravimo teismų nešališkumą užtikrinančiai Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį teismą.

Kaip jau minėjau, ekspertizei buvo užduoti akivaizdžiai su bylos nagrinėjimu nesusiję klausimai – dėl prievartinių medicininių priemonių bei galėjimo duoti parodymus teisme (nors aš atsisakiau tai daryti). Tai rodo, kad teisėjai paskyrė ekspertizę ne iš tikrųjų abejodami mano psichine būkle, o siekdami mane asmeniškai ir viešai pažeminti bei paniekinti.

Teisėjų asmeninę panieką man ir akivaizdų kerštą už mano teisėtą siekį pašalinti iš teismo patalpų mano religinius jausmus žeidžiančią koplyčią ar/ir tiesiog už mano nesižeminimą prieš juos akivaizdžiai išreiškia jų panieka mano procesinėms teisėms skiriant ekspertizę (apie tai jau kalbėjau), nurodymas, kad „nutartis neskundžiama“, bei man atsiųstas teismo įsakymas atvykti STACIONARINEI psichiatrinei ekspertizei (t. y. pasiruošus praleisti 2 mėnesius beprotnamyje) vietoj paskirtosios ambulatorinės (III. priedas). Tokio įsakymo atsiuntimas – akivaizdus ciniškas asmeninis manęs paniekinimas ir mano orumo pažeminimas, sukėlęs man daug neigiamų emocijų ir to pasekmėje padaręs man didelę neturtinę žalą.

3) Buvo pažeista mano teisė į nešališką teismą

Vėlgi akivaizdu, kad, neleisdami man pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis skiriant ekspertizę, apgaudinėdami, kad „nutartis neskundžiama“ ir matomai patvirtindami visus prokuroro Leišio pateiktus klausimus, nors kai kurie jų akivaizdžiai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, teisėjai pademonstravo, kad jie beatodairiškai palaiko kaltinimą, o mane ir mano teises visiškai ignoruoja, mano argumentai, kuriuos pagal BPK turėjau teisę išsakyti dėl klausimų ekspertizei, jų visiškai nedomina. Taigi tokiu būdu priimdami sprendimą skirti man psichiatrinę ekspertizę, teisėjai pademonstravo, kad yra kategoriškai šališki ir tuo būdu grubiai pažeidė 6 EŽTK straipsnyje įtvirtintą mano teisę į bešališką teismą.

4) Buvo pažeista mano teisė į proceso nevilkinimą ir su tuo susiję mano teisėti interesai

Nuo spalio 2 d. jau dabar praėjo daugiau, kaip 3 mėnesiai, per kuriuos aš buvau begėdiškai žeminamas ir negalėjau įsidarbinti užsienyje (mano nuomone, versti žmones dirbti su dabartiniais LR darbo kodeksu bei darbo užmokesčiu yra tiesioginis žmogaus pažeminimas ir paniekinimas). Akivaizdu, kad, pažeidinėdami mano teises bei teisėtus interesus ir akivaizdžiai neteisėtais savo veiksmais užtempdami teismo procesą, teisėjai grubiai pažeidė 6 EŽTK straipsnyje įtvirtintą mano teisę į bylos išnagrinėjimą per „trumpiausią įmanomą laiką“ ir su suvaržyta mano laisve bei teise įsidarbinti užsienyje susijusius mano teisėtus interesus.

5) Buvo pažeista mano teisė į nekaltumo prezumpciją

Kaip jau minėjau ir kaip man nurodė atsakyme į mano užklausimą Teisingumo ministerija, skirti psichiatrinę ekspertizę galima tik tada, jei yra įvykdytas nusikaltimas, ir jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad aš tą nusikaltimą įvykdžiau. Taigi paskirdami man psichiatrinę ekspertizę be jokių argumentų, teisėjai pademonstravo, kad jiems aš seniai kaltas dėl nusikaltimo įvykdymo ir jie su manimi neabejotinai susidoros.

Tuo tarpu aš buvau išteisintas 1 instancijoje, ir akivaizdu, jog man inkriminuojami straipsniai pagal šiuometinę LR teisinę doktriną nėra kvalifikuojami nusikalstama veika. Taip pat nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kad aš parašiau man inkriminuojamus straipsnius. Taigi akivaizdžiai buvo pažeista 6 EŽTK straipsnyje nustatyta mano teisė į nekaltumo prezumpciją.

6) Buvo pažeista mano teisė į gynėją

Akivaizdu, kad dabartinė Lietuvos Respublika – nusikalstamas antiteisinis režimas. Visos valdžios šakos, pradedant Seimu ir baigiant teismais, begėdiškai pažeidinėja įstatymus ir tyčiojasi iš Konstitucijos bei formaliai įtvirtintų visuotinai pripažįstamų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių. Akivaizdu, kad šiuo metu didelė dalis valstybės apmokamų gynėjų realiai negina savo „ginamųjų“. Jie teikia daugiau psichologinio pobūdžio paslaugas, o procese praktiškai tarnauja prokurorų, policijos ir teisėjų agentais. Dažnai tenka išgirsti, kaip „nemokami“ gynėjai klastingai skatina „ginamuosius“ praktiškai kenkti sau patiems procesuose, nesipriešinti, kai suįžūlėję prokurorai ir teisėjai su jais akivaizdžiai neteisėtai susidoroja.

Taip pat ir man paskirtas advokatas „konsultavo“ mane, kad minėtosios nutarties skirti man psichiatrinę ekspertizę skirti negalima, jei parašyta „nutartis neskundžiama“, ir jos nėra prasmės skųsti, nes jokios mano teisės nebuvo pažeistos. Tačiau akivaizdu, kad didesnioji dalis teisės antrakursių, nors kiek susipažinusių su baudžiamojo proceso pagrindais, bent jau pasakytų, jog buvo grubiai pažeista BPK nustatyta ekspertizės skyrimo tvarka; taigi mano gynėjas mane grubiai suklaidino: ne tik kad neišaiškino man kokios mano teisės buvo pažeistos, bet netgi paskatino mane neginti savo akivaizdžiai pažeistų teisių.

6 EŽTK straipsnis nustato valstybės pareigą užtikrinti mano teisę į kvalifikuotą gynėją; tokią pat teisę įtvirtina ir BPK. Akivaizdu, kad tai nereiškia, jog valstybė įsipareigoja, kad, mane teisiant, teisme sėdės ilga juoda suknele apsirengęs asmuo ir kaip sugedęs patefonas atsakinės į teisėjų paklausimus „palaikau“, „neprieštarauju“ ar „teismo nuožiūra“. Teisė į gynėją reiškia, kad man turi būti teikiamos nors minimaliai kvalifikuotos teisinės konsultacijos – man paskirtas gynėjas turi jei ne pats imtis iniciatyvos reaguoti į grubius mano teisių pažeidimus, tai BENT JAU kvalifikuotai atsakyti į mano paprastus klausimus dėl proceso, mano teisių ir jų gynimo būdų. Akivaizdu, jog, paskirdama nekvalifikuotą ar nesuinteresuotą manęs ginti ar dėl kitų priežasčių savo minimalių funkcijų neatlikusį gynėją, valstybė pažeidė mano pamatinę teisę į gynėją. Paskirdama mane grubiai suklaidinusi gynėją, valstybė man padarė apčiuopiamą neturtinę (o pasekmėje – ir turtinę) žalą, kuri turi būti ištaisyta. Tai, kad visa LR valstybės apmokamų „advokatų“ sistema organizuota taip, kad „nemokamiems“ advokatams apsimoka mulkinti savo „ginamuosius“ ir stengtis padėti prokurorams bei teisėjams su jais neteisėtai susidoroti (kaip kad mano atveju), negali pateisinti grubių mano teisės į gynėją pažeidimų.

Praleidau terminus, nes buvau apgautas dėl galimybės skųsti nutartį dėl ekspertizės teismo ir man paskirto advokato

Kaip jau įrodžiau, priimant nutartį skirti man psichiatrinę ekspertizę, buvo grubiai pažeista eilė mano svarbių teisių ir teisėtų interesų. Todėl akivaizdu, kad nutartis neteisėta ir todėl turėjo būti panaikinta. Tačiau nutartyje buvo parašyta „nutartis neskundžiama“, ir, nors aš tuo nenorėjau tikėti, man paskirtas advokatas mane įtikino, kad minėtosios sutarties skųsti negalima, o ir nėra jokio pagrindo.

Pasipiktinęs tuo, kreipiausi į daugelį LR su teise susijusių institucijų prašydamas viešai pasmerkti tarp LR teisėjų paplitusį būdą asmeniškai susidoroti su jiems nepatinkančiais žmonėmis skiriant jiems psichiatrines ekspertizes ir į teisėjų organizacijas prašydamas įvertinti ekspertizės man skyrimo aplinkybes. Gavau Teisėjų tarybos atsakymą (2 priedas prie I priedo). Jame be kita ko buvo ir tokia formuluotė:

Iš Jūsų skunde pateikiamos informacijos matyti, kad šiuo metu metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl, nesutikdamas su šio teismo priimamais procesiniais sprendimais (tarp jų – ir prašyme minima nutartimi dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo), turite (turėjote) teisę juos skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka...

Teisėjų tarybos dėka supratęs, kad buvau suklaidintas teisėjų ir man paskirto advokato, nedelsdamas (per kelias dienas) kreipiausi į Apeliacinį teismą prašydamas atstatyti nutarties skirti man psichiatrinę ekspertizę terminus. Prašau patenkinti šį mano prašymą, kadangi terminus praleidau todėl, kad buvau neteisėtai suklaidintas pažeidžiant mano procesines teises.

Buvo grubiai apribota mano EŽTK ir Konstitucijos garantuota teisė į gynybą

Anksčiau išvardinti mano teisių pažeidimai kartu yra ir ko gero svarbiausios baudžiamuoju procesu persekiojamo žmogaus teisės – teisės į gynybą – pažeidimai. Neleidžiant man išgirsti klausimų psichiatrinei ekspertizei ir apie juos pasisakyti, neleidžiant man netgi pasisakyti dėl ekspertizės skyrimo iš principo, apgaunant mane dėl galimybės skųsti nutartį dėl ekspertizės formuluote „nutartis neskundžiama“ ir klaidinant mane valstybės paskirto advokato lūpomis, buvo suvaržytos visos mano įstatymais numatytos gynybos galimybės, praktiškai buvo panaikinta mano teisė į gynybą nuo mano teises grubiai pažeidinėjančios LR teisėdergos, įtvirtinta ne tik 6 EŽTK straipsnyje, bet ir 31 Konstitucijos straipsnyje.

Konkrečiai prašau, remiantis čia išdėstytais argumentais, Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimo konvencija, BPK ir Teisėjų tarybos išaiškinimu (2 priedas prie I priedo):

1) Pripažinti, kad, priimant 2018 m. spalio 11 d. nutartį skirti man psichiatrinę ekspertizę, buvo visiškai ignoruota 286 BPK straipsnyje nustatyta ekspertizių skyrimo procedūra ir grubiai pažeistos mano procesinės teisės bei su jomis susiję teisėti interesai, buvo pažeistos mano EŽTK ir Konstitucijoje nustatytos teisės į: 1) mano orumo nežeminimą, 2) teisingą teismą, 3) nešališką teismą, 4) proceso nevilkinimą, 5) nekaltumo prezumpciją ir 6) gynybą, – bei su šiomis teisėmis susiję mano teisėti interesai.

2) Pripažinti, kad aš turėjau teisę apskųsti mano minėtąsias teises ir teisėtus interesus grubiai pažeidusią minėtąją nutartį (1 priedas prie I priedo) – taigi buvau neteisėtai apgautas p.p. Budrio, Kotylienės ir Rimšelio bei man paskirto advokato.

3) Panaikinti Vilniaus apygardos nutartį nepriimti mano skundo (II priedas) ir nuspręsti, kad ir dabar turiu teisę skųsti nutartį skirti man psichiatrinę ekspertizę, nes, nors apskundimo terminai ir praėjo, jie turi būti atstatyti, kadangi buvau apgautas mano (neturiu teisinio išsilavinimo) ir man paskirto advokato teisiniu neišprusimu pasinaudojusio Vilniaus apygardos teismo. Kitaip sakant, prašau atstatyti 2018 m. spalio 11 d. nutarties apskundimo terminus, nes nutartis akivaizdžiai pažeidė visą eilę mano teisių ir teisėtų interesų, o aš buvau Vilniaus apygardos teismo suklaidintas naudojantis mano teisiniu neišsilavinimu ir valstybės paskirto advokato tinkamu savo funkcijų neatlikimu. Apgaunant mane dėl galimybės skųsti nutartį dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo buvo grubiai pažeistos EŽTK ir Konstitucijoje nustatytos mano teisės: 1) į gynybą, 2) į teisingą teismą, 3) į nešališką teismą ir 4) į gynėją, – prašau jas atstatyti.

Giedrius Šarkanas

PRIEDAI:

I. Mano 2018 m. lapkričio 21 d. skundas Apeliaciniam teismui su 2 priedais:

1) Vilniaus apygardos teismo 2018-10-11 nutartis skirti man ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę;

2) Teisėjų tarybos 2018-11-14 atsakymas į mano prašymą.

II. Vilniaus apygardos teismo nutartis (užrašyta data 2018 m. lapkričio 26 d.) nepriimti mano 2018 m. lapkričio 21 d. skundo.

III. 2018 m. spalio 19 d. teismo įsakymas „Dėl atvykimo teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui“, kuriame man nurodyta atvykti „stacionarinės teismo ekspertizės atlikimui.“

Diskusija

Gal turite ką pasakyti?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2019 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis