.

2020 m. vasario 27 d.

Kaunas kaip Lietuvos niekšybės sostinė – paskutinis žodis

Kaune nuo seno garbinama niekšybė ir šlovinami patys šlykščiausieji nusikaltėliai prieš Lietuvą. Mano baigiamoji kalba ir paskutinis žodis Kauno apygardos teisme.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Nuo seno Kaune klesti niekšybė. Čia įvyko 1926 m. perversmas ir buvo sušaudyti kairiųjų vadovai, iš čia reto bailumo diktatorius Antanas Smetona persekiojo ir visaip niekino lietuvius, varė į emigraciją šimtus tūkstančių geriausiojo jaunimo.

Kauniečiai nė karto neišdrįso iššauti 1940 m. Užtat 1941 m. liepą narsiai sušaudė beginklius žydus ir išgrobstė jų turtą.

Ir dabar niekšybė viešpatauja Kaune. Garbinami Smetona, išgama Vytautas, karo meto ir pokario nusikaltėliai. Išsigimėlio vardu netgi pavadintas universitetas

Matyt todėl Algimantas Valantinas manęs „teisimui“ parinko būtent Kauną?

Mano baigiamoji kalba ir paskutinis žodis

Giedrius Šarkanas

Vilniaus apygardos teismui

BAIGIAMOJI KALBA IR PASKUTINIS ŽODIS
2020-02-26

Kad būtų patogiau, savo baigiamąją kalbą suskirsčiau į struktūrines dalis, atspindinčias loginę mano argumentų struktūrą. Visi kalboje vartojami terminai, tokie kaip „teisėderga“, „politinė prostitucija“ ar „politinis viešnamis“, apibrėžti mano pirmajame „Paskutiniame žodyje“.

1. Palaikau savo apeliaciją ir nesutinku su prokuroro apeliacija

Pradžiai – dėl apeliacinių skundų.

Pilnai palaikau savo apeliaciją ir prašau patenkinti visus jos prašymus ir atsakyti į visus ir kiekvieną mano apeliacijoje pateiktą argumentą.

Prašau atmesti prokuroro apeliaciją ir atsakyti į kiekvieną mano atsiliepime į ją pateiktą argumentą.

Taip pat prašau atsakyti į visus mano argumentus, pateiktus mano „Paskutiniame žodyje“ Vilniaus apylinkės teisme, kuris pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo visiškai ignoruotas.

2. Prašau pripažinti, kad Kauno apygardos teismas nesugebėjo tinkamai ištirti įrodymų ir užtikrinti mano procesinių teisių

Akivaizdu, kad šis teismas elgėsi stulbinančiai šališkai, atvirai favorizuodamas prokurorą ir atmesdamas praktiškai visus mano ESMINIUS prašymus dėl mano teisių užtikrinimo ir įrodymų tyrimo.

Teismas atnaujino įrodymų tyrimą tik tiek, kiek tai buvo paranku prokurorui, ir visiškai ignoravo visus mano prašymus.

Teismas suvaržė mano teises pilnavertiškai dalyvauti procese atsisakydamas apmokėti netgi mano kelionių į teismo posėdžius į Kauną išlaidas, tuo grubiai pažeisdamas Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), pažemindamas mane ir praktiškai pasityčiodamas iš mano socialinės padėties.

3. Kaunas – istorinė neteisės ir niekšybės sostinė

Tikėtina, kad bylos nagrinėjimui antroje instancijoje didelę įtaką padarė tai, kad procesas vyko Kaune.

Kaune tradiciškai niekinami Konstitucija, teisė, žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės ir garbinama niekšybė, šlovinami bailūs žudikai, sukčiai, niekšai ir didžiausieji tautos padugnės.

Ir dabar Kaune begėdiškai garbinamas bailus išgama Smetona, sunaikinęs Lietuvoje demokratiją nevykėlis diktatorius, niekšingai šaudęs, kalinęs ir kankinęs žmogaus teises gynusius ir prieš valdžios korupciją protestavusius lietuvius, tarpukariu išvijęs iš tėvynės daugiau, kaip trečdalį Lietuvos jaunimo.

Kaune šlovinamas vienas šlykščiausių išsigimėlių visoje lietuvių tautos istorijoje bailus parsidavėlis Vytautas, persekiojęs lietuviškąjį tikėjimą, sugriovęs lietuviškąsias šventovęs, pavertęs lietuvius vergais, o nesiklaupusiuosius išžudęs Kęstučio sūnus-degeneratas. Net ir tokiam padugnei Kaune pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta ne tik gatvė, bet ir aukštojo mokslo įstaiga.

Kaune niekšybė ne tik šlovinama, bet ir įgyvendinama. Čia daugiausia bedarbių ir nevaržomai triumfuoja socialinis neteisingumas. Kaunas – Europos žmogžudysčių sostinė; čia tradiciškai klesti vagys, sukčiai, įvairiausio plauko krabai ir krabeliai; kuriuos visaip gina ir dangsto nusikalstamas veikas kontroliuojanti policija, o dori sąžiningi žmonės beviltiškai skursta, ypač pensininkai ir vaikų turinčios šeimos. Kaune begėdiškai diskriminuojami ir išnaudojami netgi darželinukai vaikai! Todėl turintys galimybių garbingi žmonės masiškai bėga iš Kauno.

Todėl susidaro įspūdis, kad kauniečiais vadintiniems teisėjams galimai nesisekė vadovautis teise todėl, kad šis procesas vyksta neteisės ir niekšybės sostinėje, turint omeny dar ir tai, kad vienas iš straipsnių, dėl kurių aš jau persekiojamas šešis metus, aprašo istorinius oficialaus Kauno stabo išgamos Vytauto, o kitas – Kaune praktiškai dievinamų pokario teroristų nusikaltimus.

Yra pagrindo manyti, kad paskutiniu metu teisėjų korupcijos puoselėjimui atsidėjęs ponas Algimantas Valantinas būtent dėl to tolimesniam manęs persekiojimui pasirinko Kauną.

4. Kaunietis žurnalistas paskelbė akivaizdžiai tendencingą ir teismą šantažuojančią dezinformaciją apie bylą

Vasario 12 d. kaunietis žurnalistas Vygandas Trainys publikavo straipsnį : „Po baisių juodinimų – teismas: iškeikė Lietuvą, partizanus išvadino teroristais“ – https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2020/02/12/news/po-baisiu-juodinimu-teismas-lietuva-isvadinta-meslo-kupeta-partizanai-teroristais-13613170/, kuriame akivaizdžiai tendencingai išreiškė savo neigiamą nuomonę mano ir Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Ovidijaus Ramanausko atžvilgiu. Šis straipsnis – akivaizdus spaudimas teismui su manimi susidoroti dėl mano pažiūrų, t.y. dėl to, kad man tiesa svarbiau už pagrindinius Lietuvą valdančio režimo principus: melą, propagandą ir panieką lietuviams.

5. Buvau žeminamas ir diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties

Kadangi esu neturtingas, važinėjimas į Kauną man tapo sunkia finansine našta. Turėjau apriboti savo išlaidas būtiniausiems poreikiams tenkinti; dėl prasto maitinimosi ir patirto pažeminimo pašlijo mano sveikata.

Teismui atsisakius kompensuoti man proceso išlaidas, buvau diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties grubiai pažeidžiant Konstitucijos Preambulę, 18, 21, 29 ir 31 straipsnius, o taip pat Konvencijos 3, 6 ir 14 straipsnius.

6. Teismas mane atvirai diskriminavo

Nors teismas stengėsi laikytis smulkių proceso formalumų, tačiau visiškai ignoravo praktiškai visas mano pamatines teises, kurias prašiau įgyvendinti savo apeliacijoje.

Patenkindamas prokuroro prašymą ištaisyti jo pritrenkiantį aplaidumą, t.y. atlikti primityvų tyrimą, kuris turėjo būti atliktas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau atmesdamas visus mano prašymus dėl įrodymų tyrimo teismas pabrėžtinai pademonstravo savo išankstinį nusistatymą ir tuo grubiai pažeidė mano teisę į teisingą ir bešališką teismą, įtvirtintą Baudžiamojo proceso kodekse, 29 ir 31 Konstitucijos straipsniuose bei 6 ir 14 Konvencijos straipsniuose.

Teismas ciniškai ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą mane išteisinti ir toks jo elgesys traktuotinas kaip išankstinis nusistatymas su manimi susidoroti. Teismo atsiųstuose dokumentuose ir visuose viešuose ir neviešuose tvarkaraščiuose aš buvau daug kartų įvardintas kaip „kaltinamasis“. Bet kurioje kitoje Europos valstybėje taip besielgiantis teismas turėtų nusišalinti.

7. Teismas pažeidė mano teisę apklausti savo liudytojus ir prokuroro liudytojus

Atmesdamas visus mano prašymus apklausti mano parinktus liudytojus ir specialistus, teismas grubiai pažeidė Konstitucijos Preambulę ir 31 straipsnį bei Konvencijos 6 straipsnį ir dabar priims savo sprendimą vadovaudamasi tiktai prokuroro atrinktais akivaizdžiai nekompetentingais ir politinę prostituciją demonstravusiais specialistais, kurie nėra teismo ekspertai, tačiau tikėtinai yra prokuroro pažįstami, suinteresuoti pateikti prokurorui palankius vertinimus.

Iš kitos pusės, teismas man neleido dar kartą apklausti prokuroro specialistų, nors kaltinimas pasikeitė, taip pat neleido man netgi prašyti pilnai ištirti kompiuterinius diskus teismo ekspertą, nors šis pats pripažino posėdžio metu, kad jo atliktas tyrimas buvo paviršutiniškas ir jis neturėjo jam pakankamai laiko. Taigi teismas dar ir šiuo aspektu grubiai pažeidė mano procesines teises, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnyje ir Konstitucijos Preambulėje, 29 bei 31 straipsniuose.

8. Teismas pažeidė mano teisę ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija

Teismas atmetė mano prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl akivaizdžių mano konstitucinių teisių pažeidimų tuo grubiai pažeisdamas Konstitucijos Preambulę, 6, 7 ir 110 straipsnius, tiesiogiai garantuojančius man teises pilnavertiškai dalyvauti procese, nebūti diskriminuojamam ir žeminamam, o atsiradus prieštaravimui tarp įstatymo ir Konstitucijos, sulaukti 110 Konstitucijos straipsnio reglamentuojamo savalaikio Konstitucinio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad tuo būdu teisėjai akivaizdžiai grubiai sulaužė savo priesaikas.

9. Eksperto tyrimas nieko neįrodė

Prokuroro parinkto eksperto išvada teįrodo tai, kad viename kompiuterio diske buvo bylos su kažkokiais straipsniais, kurių pavadinimai sutapo su pavadinimais tų straipsnių, kurie man yra inkriminuojami.

Nebuvo nustatyta, ar tai identiškos straipsnių kopijos, ar tik panašūs tekstai su sutampančiais pavadinimais.

Nebuvo nustatyta, kaip tos bylos pateko į kompiuterį; galbūt jos buvo nukopijuotos iš kito kompiuterio ar gal interneto serverio kaip visos interneto svetainės kopijos dalis.

Nebuvo nustatyta, ar tos bylos buvo kuriamos būtent tuose kompiuteriuose, kas jas kūrė, kaip ir kada.

Nebuvo nustatyta, kam priklauso kompiuteriai ir kur jie buvo straipsnių paskelbimo metu, jau nekalbant apie tai, ar būtent tie kompiuteriai buvo panaudoti minėtiesiems tekstams paskelbti.

10. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad aš parašiau ar paskelbiau man inkriminuojamus straipsnius

Ir pirmasis prokuroro „tyrimas“ įrodė tik tai, kad aš GALĖJAU parašyti ir paskelbti pirmuosius straipsnius. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nesigilino į eksperto parodymus. Perskaičius teismo nutartį, kyla pagrįstas įtarimas, kad ją surašė teisėjo padėjėjas „copy & paste“ būdu iš kaltinamojo akto ir eksperto išvados. Kaip galima spręsti iš pono prokuroro padėjėjos vaidmenį mane tardant suvaidinusios Ingos Štuopienės straipsnio „Kada šaudysime Temidės rūmuose nuvarytus arklius?“ (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/inga-stuopiene-kada-saudysime-temides-rumuose-nuvarytus-arklius-18-1269496?fbclid=IwAR04FQlzwbsbjK12qoumaFQYZpQOoW7tUriTk5LNbGhPLKfGi-CZXpwcBUk),

Vilniaus apylinkės teisme dokumentus dažniausiai ruošia teisėjų padėjėjai, o teisėjai kartais neturi laiko jų perskaityti. Skaitant pirmosios instancijos teismo nutartį, susidaro įspūdis, kad aš paskutiniojo žodžio visiškai atsisakiau, nors, kiek prisimenu, prirašiau lygiai šimtą puslapių. Primenu savo prašymą teismo įvertinti visus mano ankstesniojo „Paskutiniojo žodžio“ argumentus, kuriuos ignoravo apylinkės teismo nutartį surašęs asmuo.

Prašau pripažinti, kad teismas neleido man pateikti prašymo suteikti ekspertui daugiau laiko ir nurodyti jam pilnai ištirti kompiuterių diskus. Primenu, kad teismas pertraukė mane, o po to skubiai paskelbė, kad baigia įrodymų tyrimą.

Prašau pripažinti, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad aš parašiau ar paskelbiau visus (nors vieną) man inkriminuotus straipsnius, kad visi prokuroro „įrodymai“ kabutėse teįrodo vienintelį viešai žinomą faktą, kad aš esu vienas iš svetainės „www.lietuviais.lt“ administratorių, taigi galiu prie jos jungtis ir daryti serveryje esančių bylų kopijas, ką daro visi administratoriai, kad, įvykus netikėtumui, nebūtų negrįžtamai sunaikinta informacija. Nebuvo įrodyta nei kad aš esu tų kompiuterių savininkas, nei kad aš parašiau ar paskelbiau nors vieną straipsnį, nei iš kokio konkrečiai kompiuterio buvo paskelbti straipsniai, nei ar iš mano mamos buto, nei kada, nei kaip.

Pažymėtina, kad netgi mano fotoaparato atmintį atėmusi policija piktybiškai nepaėmė interneto ryšio maršrutizatoriaus, matomai todėl, kad bijojo, jog bus įrodyta, kad straipsniai nebuvo paskelbti iš mano namų.

11. Straipsnyje „Sausio 13 mitas numirė“ nėra kalbama apie tarybinių pareigūnų nusikaltimus

Šio kaltinimo absurdiškumą ko gero geriausiai pademonstravo į politinę prostituciją įsijautusios pono prokuroro pseudospecialistės Murmulaitytės isteriškas pareiškimas (cituoju): „Jūs neigiat Sausio 13 įvykius“. Lietuvos valstybė organizuota paniekos teisei ir poltiinės prostitucijos principų pagrindu, ir prokuratūros parinkti neteismo pseudoekspertai, įsijautę į kaltintojų vaidmenis, teismo salėje paistė visiškus absurdus.

Nereikia jokių ekspertų nustatyti, kad straipsniu reiškiamas pasišlykštėjimas kruvinos neteisės kloaka virtusia Lietuvos valstybe, tačiau prokurorinių pseudoekspertų blevyzgos kad pasišlykštėjimas supuvusia valstybe prilygsta tarybinių pareigūnų nusikaltimų neigimui yra visiška demagogija, už kurią teisinėje valstybėje turėtų atsakyti patys „ekspertai“.

Straipsnyje konstatuojami faktai ir, nurodant šaltinius, cituojami dokumentiškai užfiksuoti Sąjūdžio vadovų pasisakymai apie Sąjūdžiui vadovavusių tautos padugnių suvoktą civilių aukų poreikį propagandiniams tikslams pasiekti.

Paminėtas Sąjūdžio o vėliau ir Lietuvos Respublikos vadeivų ilgai slėptas faktas, kad Sąjūdis buvo subūręs ginkluotų smogikų grupę; konstatuota, kad ginti Aukščiausioje taryboje susispietusios gaujos žmonės buvo kviečiami apgaulės būdu. Tai turėjo paliudyti Skučas ir Butkevičius, jie taip pat turėjo patvirtinti istorinį faktą, kad, kvietęs beginklius žmones savęs ginti Vytautas Landsbergis begėdiškai žadėjo, kad (cituoju): „Po dešimties metų gyvensim kaip Švedijoje!“ Nors prokuroras galėtų paprieštarauti, kad Landsbergis kalbėjo apie savo šeimą ir sąjūdiečių deputatų bei kitų vagių gaują, tačiau lengvatikiai žmonės, netrukus pasmerkti skurdui ir beteisystei, patikėjo, kad Landsbergis švedišką gyvenimą žadėjo jiems.

Taigi Landsbergis tiesiog apgavo naivius lietuvius; Sąjūdžio sukurtas ir po pasaulį paskleistas mitas apie beginklių demokratijos ištroškusių lietuvių pergalę prieš ginkluotus tarybinius pareigūnus buvo iš principo apgaulingas, ir šiuo metu drąsiai galime teigti, kad jis numirė. Po Haditos žudynių ir kitų gausių Nato narių įvykdytų šiurpių karo nusikaltimų, į kuriuos Lietuvos valstybės vadovai reagavo demonstruodami tarnišką palaikymą ir šunišką atsidavimą reto šlykštumo nusikaltėliams, tolimesnis Sausio 13 įvykių vaizdavimas kažkokiu IŠSKIRTINIO žiaurumo aktu ir pasaulinio masto nusikaltimu negali nevimdyti sąžiningo žmogaus, neversti jo šlykštėtis melo, veidmainystės ir begėdiškos neteisės krūva pavirtusia Lietuvos valstybe.

Tai natūrali žmogiška reakcija, ir vis dėlto straipsnyje nėra kalbama apie tarybinių pareigūnų prievartinių veiksmų nusikalstamumą, jau nekalbant apie jų neigimą. Akivaizdu, kad tai nėra straipsnio tema, ir manęs persekiojamas su tokiu akivaizdžiai pritempinėjamu kaltinimu akivaizdžiai rodo, kad šiuo metu su manimi yra politiškai susidorojama.

12. Straipsnyje „„Lietuvos laisvės kovos“ – dar vieno mito pabaiga“ nėra kalbama apie tarybinių pareigūnų veiksmus

Prokuroro kaltinimuose, kad straipsnyje kurstoma neapykanta pokario banditams ir todėl neigiami tarybinių pareigūnų nusikaltimai visiškai nėra loginio ryšio. Priešingu atveju milijonai žmonių, kurie viešai piktinasi tarybinių kareivių, jankių ir britų nusikaltimais prieš vokiečių civilius Antrojo pasaulinio karo metu būtų teisiami už nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą.

Tokie begėdiški paistalai kaltinamajame akte dabartiniu metu įmanomi tiktai vienintelėje Europos valstybėje, kurioje prokuratūra atlieka nuolankiai kriminalinėms struktūroms tarnaujančio ir su užpakalių nelaižančiais žmonėmis susidorojančio politinio viešnamio funkciją.

Tai, kad pokario partizanai buvo banditai ir teroristai, yra istoriniai faktai, nes abu šie žodžiai nėra keiksmažodžiai ir yra skirti konkrečius kriterijus atitinkančioms žmonėms ar jų grupėms įvardinti.

Kadangi teismas atsisakė apklausti mano liudytojus motyvuodamas, kad jie turėtų paliudyti visuotinai žinomus faktus, darytina išvada, kad teisėjai gerai įsigilinę į pokario banditų nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus, kur kas geriau nei tokio akivaizdaus politinio viešnamio kaip vadinamasis „Genocido centras“ darbuotojai, taigi daugiau kalbėti apie šio prokuroro kaltinimo absurdiškumą nėra reikalo.

13. Apibendrinimas: papildomi prašymai teismui

Taigi, be mano „Paskutiniame žodyje“ pirmos instancijos teisme, apeliacijoje ir atsakyme į prokuroro apeliaciją pateiktų prašymų, prašau teismo pripažinti, kad:

1) Kompiuterinių diskų tyrimas buvo neišsamus; tyrėjai neturėjo pakankamai laiko ir jiems buvo užduoti neadekvatūs klausimai.

2) Diskų tyrimų išvados patvirtino viešai žinomą faktą, kad aš esu vienas iš „www.lietuviais.lt“ administratorių, dažnai prisijungiu prie svetainės ir pastoviai darau ten esančių kompiuterinių bylų kopijas.

3) Diskų tyrimais nesurinkta JOKIŲ įrodymų, kad aš rašiau straipsnius ar skelbiau juos; tėra įrodyta viešai žinoma aplinkybė, kad aš GALĖJAU tai padaryti.

4) Visi man inkriminuojami straipsniai yra paremti faktais loginiai samprotavimai, kuriais skelbiama informacija, istorinė tiesa, dažnai slepiama melu ir propaganda grįstoje Lietuvos valstybėje.

5) Faktų konstatavimas negali būti skelbiamas „neapykantos kurstymu“, nors tie faktai ir būtų kam nors nemalonūs ar neparankūs institucionalizuotam valstybiniam melui.

6) Aukščiausiųjų teismų precedentais įteisintų žodžių, tokių kaip „iškrypėliai“, vartojimas negali būti kriminalizuojamas ir tose bylose, kuriose prokurorai ar ir teisėjai yra nusistatę prieš persekiojamus žmones.

7) Sausio 13 įvykiams ir pokario teroristiniam judėjimui išaukštinti, iškreipti ir propaganduoti buvo sukurti akivaizdžiai melagingi valstybiniai mitai.

8) Propagandizuoto valstybinio melo demaskavimas istoriniais faktais negali būti kriminalizuojamas.

9) Vienos kariaujančios pusės nusikaltimų demaskavimas ar nemalonių jai faktų konstatavimas negali būti traktuojamas ar netgi kriminalizuojamas kaip kitos pusės teisinimas.

10) Prokuroro cituoti pseudospecialistai Laužikas ir Murmulaitytė nėra teismo ekspertai; savo politinę prostituciją jie įrodė akivaizdžiai absurdiškais manęs užsipuldinėjimais – todėl jų įrodymai yra niekiniai.

11) Visi kiti prokuroro šaltiniai prieštaravo tarpusavyje ir bent jau kai kurie akivaizdžiai melavo teismui; Velko apklausos protokolas buvo suklastotas policijoje.

12) Prokuroras Leišys begėdiškai melavo teismui pirmos instancijos teisme.

13) Tiek pirmos, tiek antros instancijos teismuose buvo įvykdyti grubūs mano konstitucinių ir Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimai pavertę visą šį procesą ištisiniu neteisės triumfu, gerokai pranokstančiu Kafkos „Procesą“.

14) Teismas grubiai pažeidė mano procesines teises atsisakydamas finansuoti mano, kaip išteisintojo, proceso išlaidas, apklausti nors vieną mano liudininką, pateikti papildomą užduotį kompiuterių ekspertui ir dar kartą apklausti prokuroro liudytojus bei pseudospecialistus.

15) Atsisakydami kreiptis į Konstitucinį teismą dėl akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo, teisėjai grubiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė savo priesaikas.

14. Mano siūlymai

Todėl siūlau arba prašau teismo:

1) Mano apeliaciją tenkinti, o prokuroro – atmesti.

2) Oficialiai pripažinti, kad šio proceso metu buvo padaryta labai daug grubių mano procesinių teisių pažeidimų, pagal BPK, Konstituciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją.

3) Oficialiai pripažinti, kad, atsisakydami kreiptis į Konstitucinį teismą dėl mano konstitucines teises akivaizdžiai pažeidusio įstatymo, teisėjai grubiai pažeidė savo priesaikas. Rekomenduočiau teismui kreiptis į Konstitucinį teismą prašant išaiškinti, ar taip grubiai priesaikas sulaužę asmenys gali toliau dirbti teisėjais pagal Lietuvos konstituciją.

4) Oficialiai pripažinti, kad prokuroras Leišys begėdiškai melavo Vilniaus miesto apylinkės teismui ir rekomenduoti pradėti jam drausmės bylą.

5) Pripažinti, kad mane gynę advokatai Skaistys ir Prėskienis grubiai pažeidė advokato etiką ir rekomenduoti pradėti jiems drausmės bylas.

6) Pripažinti, kad teisėjai Štuopienė, Budrys, Kolyčienė ir Rimšelis daug kartų grubiai pažeidė mano teises, neteisėtai ir niekšingai persekiojo mane, žemino ir niekino.

7) Oficialiai pripažinti, kad šis procesas – akivaizdus politinis susidorojimas su manimi su akivaizdžiai niekiniais kaltinimais siekiant mane pažeminti ir sugniuždyti jau šešis metus trunkančiu absurdišku persekiojimu.

bus tęsiama

Diskusija

1. Česlovas2020 02 28 07:44:51

Ponas G. Šarkanas jau kelerius metus galynėjasi su Valdžia. Akivaizdu, kad tokiose situacijose visada pralaimi silpnesnė šalis. Juk Valdžios rankose sutelktas galingas melo, smurto, pagrindinio teisėjo, etc. aparatas. 1990 m. perversmą surengė genijai, įvykdė fanatikai, o vaisiais naudojasi ir mėgaujasi visokio plauko perėjūnai. Jie ir rašo naujausių laikų Lietuvos istoriją, žinoma, klastodami savo juodus darbelius.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2020 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis